Renginiai ir įvykiai

2016-03-17

Lietuvių kalbos dienos Mykolo Romerio universitete

jzabarskaite-small Lietuvių kalbos dienos 2016 m. rengtos pirmą kartą. Jų iniciatorė – Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Atsižvelgdama į tai, kad vasario 21 d. minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena, Komisija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą ir paprašė pritarti iniciatyvai vasario 16 – kovo 11 d. laikotarpiu rengti Lietuvių kalbos dienas, skirtas skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, skleisti žinias apie lietuvių kalbą, telkti užsienio lietuvių bendruomenes, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą lietuvių kalbai.

Lietuvių kalbos dienoms Mykolo Romerio universitete buvo suorganizuoti keturi susitikimai.

Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė susitikime MRU vasario 19 d. analizavo temą „Kalbos vaidmens pokyčiai XXI amžiuje“, svarstė pasikeitusį lietuvių kalbos vaidmenį šiuolaikiniame gyvenime. Paskaitoje buvo iškelta nemažai įdomių aktualijų: lietuvių kalbos ir jos būvio samprata viešojoje erdvėje; lietuvių kalba kaip savitas kalbinės bendruomenės sukurtų prasmių ir verčių pasaulėvaizdis; mūsų kalbos funkcionavimas europinėje erdvėje; jos išlikimas globalizacijos sąlygomis; buvo aiškinamos naujos kalbos apibūdinimo sąvokos: kalbos tvarumas, kalbos takumas; lietuvių kalbos kuriamoji galia, jos pragmatinė vertė ir kt.

Pasidalyti mintimis su universiteto studentais ir kitais bendruomenės žmonėmis apie lietuvių kalbos svarbą mums visiems, apie tai, kaip reikia stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir ugdyti pagarbą vienai iš pamatinių tautos ir valstybės vertybių, vasario 26 dieną buvo atvykęs MRU Garbės daktaras, Ohajo universiteto (JAV) profesorius Algis Mickūnas ir skaitė paskaitą „Pasaulis ir Lietuva: lietuviškai kalbant“, kurioje prelegentas, daugiausia svarstydamas sudėtingiausias filosofijos problemas, bandė ieškoti sąsajų su kalbos vertybinėmis dimensijomis.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas diskusijoje kartu su auditorija kovo 3 dieną bandė ieškoti atsakymo į klausimą: „Kam lietuvių kalba yra sunki: moksleiviams, redaktoriams, studentams, viešai kalbantiems?“ Buvo aktyviai diskutuojama, kodėl išleistose knygose, viešajame diskurse vis dar neišvengiama elementarių rašybos ir kitokių klaidų.

Kovo 8 dieną vykusio susitikimo su Šiaulių universiteto profesore dr. Giedre Čepaitiene tema buvo „Lietuvių kalbos etiketo tautinis savitumas“. Buvo nagrinėjamos ne tik etiketo apibrėžtys, bet aptariama ir jų istorinė, religinė bei profesinė įvairovė; kalbos etiketas buvo analizuojamas kaip tautos mentaliteto atspindys (etiketo formulės ir jų dabartiniai pokyčiai); lytiškumas kaip kalbėjimo sistemos požymis (fiksuojami vyrų ir moterų kalbėjimo tipai: dravidų, japonų kalbose) ir kt. Be šių mums visiems įdomių temų, profesorė iškėlė dar keletą itin svarbių dabartinei Lietuvai problemų: objektyvūs postsovietinės visuomenės pokyčiai (nebeliko valstybės kontroliuojamos cenzūros, vienos ideologizuotos teisingos nuomonės, pakito komunikacinių ryšių žanrai, viešojoje erdvėje buvę vertikalūs adresanto ir adresato santykiai tampa horizontaliais); nepriklausomos Lietuvos įtakoje brendusių ir sovietmečio laikotarpio žmonių, ypač nomenklatūrininkų, etikos ir etiketo normos; informacinių technologijų poveikis jaunimo etikai ir etiketui po 1990-ųjų metų. MRU bibliotekos darbuotojos surengė įdomią įvairiomis kalbomis knygų apie etiketą ekspoziciją.