Skelbiame

2016-07-25

Interviu su rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi apie šių metų stojimo į MRU rezultatus

algirdas-monkevicius-7614 Paskelbti pirmieji šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Apie situaciją mūsų universitete kalbamės su rektoriumi doc. dr. Algirdu Monkevičiumi.

Gerbiamas rektoriau, kaip apibūdintumėte šių metų priėmimo į mūsų universitetą rezultatus?

Pirmiausia norėčiau pažymėti, kad Mykolo Romerio universitetas išlieka antras pagal populiarumą socialinių mokslų srityje (LAMA BPO duomenimis pirmoje vietoje VU, kurio programas pirmuoju pageidavimu rinkosi 1769, MRU – 1169, VDU – 722 stojantieji).
Mūsų universiteto pritraukimo į valstybės finansuojamas vietas rezultatai labai panašūs į pernykščius – šiemet priimsime 115 bakalauro pakopos studentų su „studijų krepšeliais“ ir dar 100 į tikslinio finansavimo vietas (pernai atitinkamai 118 ir 120).
Kadangi visose I pakopos universitetinėse studijose valstybės finansuojamų vietų šiais metais buvo mažinama 8 proc., o socialiniuose moksluose – dar daugiau (tarkim, teisės kryptyje 10 proc.), tokį rezultatą galima faktiškai prilyginti menkam, bet vis dėlto augimui.
Buvo ir kitų priežasčių, kodėl stojančiųjų mažėjo ir šias priežastis mes numatėme iš anksto. Tarkime, mano jau minėtas valstybės finansuojamų studijų vietų sumažinimas visose universitetinių studijų kryptyse, išskyrus informacines technologijas, kuriose valstybės finansuojamų vietų skaičius padidintas. Jau kelinti metai iš eilės ypač nukenčia socialiniai mokslai, kuriems valstybės finansavimas mažėjo neproporcingai sparčiai.
Magistrantūroje valstybės finansuojamų studentų pastebimai padaugėjo – šiemet gavome 299 valstybės finansuojamas II pakopos studijų vietas, o pernai jų buvo 267. Taigi vykdome pagrindinį užsibrėžtą siekį – pritraukti daugiau motyvuotų, studijoms gerai pasirengusių studentų. Tačiau taip - į mokamas vietas studentų pakvietėme trečdaliu mažiau negu pernai.

Kokios priežastys?

Tų priežasčių yra įvairių – nuo demografinės situacijos iki atviro, ir mano nuomone, neteisingo socialinių mokslų sumenkinimo mūsų valstybėje. Ką reiškia vien jau tai, kad šiemet bendrojo lavinimo mokyklas baigė apie 5 tūkstančiais abiturientų mažiau. Kitas esminis veiksnys – pakelti stojimo kokybės reikalavimai Lietuvos universitetams sutarus laikytis minimalaus stojamojo balo. Vien dėl šių objektyvių priežasčių stojančiųjų į mūsų universitetą skaičius sumažėjo. Tačiau pagal mūsų analizę dauguma silpnai pasirengusių studentų nubyra jau pirmaisiais semestrais, o universitetui tenka toliau vykdyti nerentabilias studijų programas su mažomis studentų grupėmis, o tai lemia neefektyvų išteklių panaudojimą ir prastesnę studijų kokybę.
Iki šiol mūsų universitetui būdavo priekaištaujama dėl per žemų priėmimo standartų. Natūralu, kad juos pakėlę sulaukėme mažiau stojančiųjų, tačiau situacijos nedramatizuokime. Priėmėme sprendimą nesistengti žūtbūt išsaugoti visų studijų programų, bet toliau išnaudoti savo stiprybes, atitinkančias universiteto profilį ir strategiją. Ateityje toliau dirbsime koncentruodamiesi į pagrindines savo kryptis, kurias išlaikome stiprias: tai viešasis saugumas, teisė, viešasis administravimas, psichologija, taip pat inovatyvios komunikacijos ir informatikos studijos. Remsime ir į ateities perspektyvą orientuotas socialinio darbo, turizmo, finansų, ekonomikos bei kitas programas, susilaukiančias verslo ar kitų socialinių partnerių intereso. Esu įsitikinęs, kad tai vienintelis teisingas kelias.

Mykolo Romerio universitetas viešojoje erdvėje vis paminimas tarp „mirtininkų“...?

Na, kad ir ką bedarytume, sulaukiame priekaištų ir juodųjų scenarijų... Per abi studijų pakopas šiemet priimsime apie 2000 naujų studentų, tad perfrazuojant amerikiečių literatūros klasiką Marką Twainą, gandai apie mūsų universiteto mirtį gerokai perdėti...
O kalbant rimčiau, MOSTA analizė rodo, kad socialinių mokslų srityje Lietuvoje esame tarp stipriausių, pagal studentų įsidarbinamumą – tarp geriausių. Taikome suderintus su kitais universitetais aukštesnius stojimo reikalavimus, geriausių studentų pasitikėjimas mumis auga. Tad nematau priežasčių pesimizmui.
Gaila, kad faktai mažai kam įdomūs, o keistos piktdžiugos bangą kelia bendros aukštojo mokslo sektoriaus problemos, kurių sprendimus yra įklampinę ir kai kurie dabartiniai komentatoriai.
Tikėkimės, kad nors ir labai pavėluotai priimtas naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymas įgalins universitetus įgyvendinti seniai subrandintas studijų naujoves, o naujos kadencijos Seimas ir Vyriausybė bus pajėgūs sukurti pozityvią mūsų šalies aukštojo mokslo plėtros viziją. Būtina kuo greičiau kartu su universitetais, kolegijomis imti spręsti aukštojo mokslo finansavimo, priėmimo sistemos ir kitas įsisenėjusias bėdas.

Dėkoju už pokalbį.