Skelbiame

2017-03-28

In Memoriam Kazimieras Meilius

2meilius Skaudi netektis - kovo 28 dieną po sunkios ligos mirė Teisės fakulteto Privatinės teisės instituto profesorius dr. Kazimieras Meilius.
K. Meilius gimė 1958 m. gruodžio 8 d. Ignalinos r. Bališkių kaime (Vidiškių parapija). 1959 m. sausio 11 d. pakrikštytas Vidiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos bažnyčioje. Augo Rimšėnų kaime, 1964–1976 m. lankė Ignalinos vidurinę mokyklą.
1977 m. įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1982 m. kovo 28 d. buvo pašventintas diakonu, o tų pačių metų birželio 6 d., per Švč. Trejybės iškilmę, Kauno arkikatedroje priėmė kunigo šventimus. Kunigiškąją tarnystę pradėjo Vilniaus Šv. Teresės parapijoje būdamas vikaru. Ten stengėsi įgyvendinti naujoviškus pastoracinius metodus, sutelkė jaunus žmones į jaunimo chorą.
1991 m., arkivyskupijai atgavus Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčią, buvo paskirtas šios parapijos klebonu. Nuo 1994 m. studijavo kanonų teisę Romoje, Popiežiškajame Laterano universitete, ir 1996 m. įgijo kanonų teisės licenciato laipsnį. Tais pačiais metais grįžęs į Lietuvą, pradėjo dirbti Vilniaus arkivyskupijos Tribunolo viceoficiolu, taip pat buvo paskirtas rezidentu Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijoje.
Po metų vėl išvyko į Romą ir 1999 m. apgynė kanonų teisės daktaro disertaciją. Sugrįžęs į Lietuvą, pratęsė tarnystę arkivyskupijos Tribunole ir buvo paskirtas rezidentu Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijoje. Vadovavo Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio meno komisijai. Dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, Vytauto Didžiojo universitete, Mykolo Romerio universitete, kur 2006 m. jam buvo suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.
Profesorius MRU dirbo nuo 2000 m., buvo vienas žymiausių Lietuvos kanonų teisės mokslininkų, šios srities daugelio publikacijų Lietuvoje ir užsienyje autorius ir bendraautorius, gilinosi į Bažnyčios ir valstybės santykius, Bažnyčios teisminius procesus, socioteisinę Bažnyčios integraciją, bioteisę, šeimos kanonų teisę. Profesorius akademinę veiklą derino su garbingomis kunigo bei Vilniaus arkivyskupijos Tribunolo viceoficiolo pareigomis.
Profesorius buvo atsakingas ir draugiškas kolega. Nuo pat studijų seminarijoje buvo apibūdinamas kaip doras, draugiškas, pamaldus, paslaugus, mėgstantis tvarką, pareigingas.