Renginiai ir įvykiai

2006-07-28

Frankofoniškas vasaros universitetas apie Černobylį

129-r-dsc0001

Renginio organizatoriai: Mykolo Romerio universiteto Frankofoniškų šalių studijų centras, Kano-Žemutinės Normandijos universiteto Rizikų sociologinės ir antropologinės analizės laboratorija, Kijevo Taraso Ševčenkos universitetas, Europos humanitarinis universitetas. Renginį rėmė Prancūzijos švietimo ir mokslo ministerija.
Vasaros universitete studentai, jaunieji mokslo tyrėjai ir pasaulinį pripažinimą pelnė mokslininkai nagrinėjo socialines ir politines Černobylio katastrofos pasekmes, kurios ir po dvidešimties metų lieka nepakankamai įvertintos. Vieni pagrindinių vasaros universiteto organizatorių, Prancūzijos Kano-Žemutinės Normandijos universiteto Rizikų sociologinės ir antropologinės analizės laboratorijos (LASAR) mokslininkai, jau dešimt metų dirbantys ties kultūriniais ir socialiniais Černobylio branduolinės katastrofos aspektais, siekia sukurti dinamišką mokslo tyrimų sistemą šalyse, labiausiai nukentėjusiose nuo branduolinio sprogimo. Šių metų vasaros universitetui LASAR mokslininkai pasiūlė dvi programines kryptis: 2005 metais nagrinėta tematika „Atminimas, istorija, palikimas“ ir „Kultūra prieš technokultūrą“.

Renginio dalyviai akcentavo socialines ir kultūrines Černobylio katastrofos pasekmes, paliesdami ekologinį aspektą. Svarbus Černobylio istorijos tyrinėjimo metodas buvo kinematografija ir fotografija.

Daugiausia pranešimą parengė Kano-Žemutinės Normandijos universiteto Rizikų sociologinės ir antropologinės analizės laboratorijos mokslininkai. Vieni pagrindinių pranešėjų buvo Prancūzijoje ir kitose pasaulio šalyse pripažinimų pelnęs filosofas, prestižinių universitetinių mokyklų – Aukštosios politechnikos mokyklos (Prancūzija) ir Standfordo universiteto (JAV) profesorius Jean-Pierre Dupuy, Barselonos šiuolaikinės kultūros centro Černobylio ekspozicijos komisarą istoriką Galia Ackerman ir Paryžiaus I Sorbonos Panteono bei Bordo universitetą filosofijos profesorė Catherine Larrère.

Pranešėjai analizavo rizikų atsiradimą, valdymą, XX amžiaus devintojo dešimtmečio ir dabartinės branduolinės politikos bei industrinės ekologijos principus, žmogaus ir technologijų santykį ekologiniu ir sociologiniu aspektu. Vasaros universitete dalyvavo prancūzų kinematografai, fotografai ir kiti Černobylio istoriją, poveikį šiuolaikinei visuomenei ir branduolinei politikai nagrinėjantys pranešėjai pristatė istorinius kadrus apie katastrofos padarinių likvidavimo, atominės elektrinės konservavimo ir gyventojų evakavimo darbus bei šiuolaikinius kadrus iš uždraustos zonos, kurių pagrindinis akcentas buvo žmogus ir jo socialinis gyvenimas.

Vasaros universiteto paskaitas, seminarus lankė Mykolo Romerio universiteto studentai ir dėstytojai, kurie išreiškė iniciatyvą universitete organizuoti renginį 21-osioms Černobylio katastrofos metinėms paminėti.

Prancūzijos Kano-Žemutinės Normandijos universiteto Rizikų sociologinės ir antropologinės analizės laboratorijos mokslininkai, nagrinėdami Černobylio istoriją, koncentravosi ties labiausiai nuo branduolinės katastrofos nukentėjusių šalių – Ukrainos Baltarusijos, Rusijos – užterštų zonų antropologiniais tyrinėjimais, ir akcentavo, kad iki šiol mokslininkai nepakankamai dėmesio skyrė kitoms šios katastrofos paliestoms šalims, tarp jų ir Lietuvai, kurių gyventojai dalyvavo branduolinio sprogimo pasekmių likvidavimo darbuose. LAZAR mokslininkų nuomone, būtų įdomu paanalizuoti šių šalių vyriausybių politiką, užtikrinant socialinę pagalbą Černobylio katastrofos padarinių likvidavimo dalyviams, jų pačių gyvenimą po katastrofos ir dabartinę branduolinę politiką.

Mykolo Romerio universiteto
Frankofoniškų šalių studijų centro vedėja Ramunė Žvirblytė

 










Nuotraukos: Vidūno Gelumbausko