Finansuojami mokslo projektai

2019-11-27

Ekosistemų paslaugos: kas tai yra ir kodėl svarbu

linesam-lt

Klimato kaitos diskusijoms kaitinant viešąjį diskursą nesunku pražiūrėti lokalesnes, šalies gyventojams artimas bei neretai realiai apčiuopiamas ekosistemų paslaugas. Jų pasireiškimas yra jaučiamas tiesiogiai – per gamtinius sprendimus, naudojamus resursus, ar gyvenimo kokybės rodiklius, sekančius iš tvaraus sambūvio su gamtine aplinka. Tiek lietuviškąjį pasaulėvaizdį aprašančioje literatūroje, tiek šalį pristatančiose tarptautinėse reklamos kampanijose neretai akcentuojamas lietuviškosios gamtos unikalumas bei ribota žmogaus intervencija į gamtinį paveldą. Visgi, neretai ekonominiai interesai bei trumpalaikio pelno siekis gamtines paslaugas prilygina resursams, kuriuos galima išnaudoti skatinant ekonominį augimą.
Kitoje barikadų pusėje stovi tie, kuriems gamtos teikiamos paslaugos turi vos ne sakralinę vertę, dėl kurios ryžtamasi net ir radikalioms protesto formoms. Taigi, šiuo atveju susiduria priešingos pusės, turinčios savų argumentų, tačiau vargiai besurandančios bendrą kalbą. Suvokimo apie ekosistemų paslaugas ugdymas gali padėti šį nesusikalbėjimą mažinti, nes gamtos teikiamos paslaugos ne tik leidžia sutaupyti resursų saugant bei palaikant gyvenimo kokybės standartus, bet ir suteikia galimybę ieškoti alternatyvų brangiems inžineriniams sprendimams, kurie ilguoju laikotarpiu ne tik prisideda kokybiškesnės gyvenamosios aplinkos, bet ir sudaro sąlygas tvariam ekonomikos augimui, pagrįstam atsakingu bei subalansuotu požiūriu į gamtos teikiamų paslaugų naudojimą. Apie probleminius ekosistemų paslaugų aspektus bei jų teikiamą vertę šalies gyventojams bei politikos formuotojams kalbamės su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi dr. Paulo Pereira, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausiąja specialiste Kristina Simonaityte, bei Čepkelių – Dzūkijos PAN parko Biologinės įvairovės skyriaus vedėju dr. Mindaugu Lapele.

Kas yra ekosistemų paslaugos bei kaip jas galima atpažinti?

Kristina Simonaitytė (KS): Ekosistemų paslaugų principas kalba apie naudą, kurią gamta teikia mums. Šiuo atveju svarbu išskirti ekonominį, socialinį, bei ekologinį aspektus, bei sąryšį tarp jų. Per ekosistemų paslaugas mes matome kokią įtaką gamta daro mums bei kokią įtaką mes darome gamtai. Galiausiai, mes patys vertiname gamtą ir patys sprendžiame, kiek mums ji yra svarbi ir vertinga. Apie ekosistemų paslaugas taip pat galima kalbėti per pavyzdžius, nes, tarkim, vandens srautų reguliavimas, aktualus kai kuriems Lietuvos miestams, gali būti sprendžiamas suvokiant, kad egzistuoja ne tik inžineriniai sprendimai, bet yra ir gamtiniai.

Mindaugas Lapelė (ML): Mus supanti gamta tai ne tik tie pagrindiniai ištekliai, kuriuos galima sumedžioti, sugauti, nukirsti ir panašiai. Tai yra gerokai daugiau dalykų, nes tas pats miškas ir saugo, ir maitina, ir slepia. Taigi, gamtinės paslaugos yra gerokai platesnė sąvoka negu vien mediena ar rąstai. Miškas šiliniam dzūkui prilygsta draudimui ar sąskaitai banke, nes čia yra grybai, uogos, kitos paslaugos, kurias vietiniai gyventojai vertina bei supranta, tačiau jie tai supranta su meile miškui.
Paulo Pereira (PP): kalbant glaustai, ekosistemų paslaugos – tai oras kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome, bei vanduo, kurį geriame. Jei norime šių dalykų kokybės, privalome saugoti jų šaltinius – gamtines ekosistemų paslaugas. Šių paslaugų įsisąmoninimas sietinas su tvariu vystymusi, kadangi gamtinių paslaugų spektras gali būti nesunkiai iškreiptas siaurų ekonominių interesų, ignoruojant didesnį paveikslą, ilgainiui paveiksiantį tiek sprendimų priėmėjus, tiek visuomenę plačiąja prasme.

Kas padėtų visuomenei bei politikos formuotojams giliau suvokti ekosistemų paslaugų vertę?

KS: Šiandien mes nesuvokiame kokią naudą mums teikia gamta ir savo priimamų sprendimų mes neremiame tuo. Įsivaizduokime situaciją, kuomet nusprendžiama tiesti kelią, tačiau dėl to reikia nusausinti pelkę. Dažnu atveju pritrūkstama įsigilinimo į pelkės nešamą vertę. Tačiau paskaičiavus jos naudą platesniame kontekste, tikėtina, kad pelkės išsaugojimas būtų geresnis sprendimas. Yra tam tikros teritorijos bei ekosistemos, kurios tikrai turi didesnį potencialą negu jis šiandien yra pasiekiamas. Tai, galbūt būtų galima tą potencialą padidinti bei išnaudoti tokį, koks jis yra, labiau skatinant gamtinę pusę, mažiau ekonominę. Problema čia yra tame, kad ypač mažiau atpažįstamų ekosistemų paslaugų mes nesuprantame, nevertiname, neatpažįstame jų.Tad šiuo atveju itin svarbus ekologinio švietimo klausimas, kurio trūksta tiek visuomenėje, tiek tarp sprendimų priėmėjų.

ML: Šioje vietoje aš nebijau pasakyti, kad sprendimų priėmėjų ekologinis raštingumas kartais būna žemesnis negu tų vietos gyventojų. Tradicinis miško naudojimas apsiriboja savų poreikių patenkinimu, o dabar vis dažniau susiduriama su paprasčiausia medienos gamyba. Aš kalbu apie labai išskirtinį regioną, nes šilinių dzūkų kraštas yra tradicinis kultūrinis kraštovaizdis, kuris yra ne tik Lietuvai unikalus, apskritai Europoje toks konstruktas retas, todėl tai, kas aišku šilų dzūkui, nebūtinai bus aišku vidurio Lietuvos gyventojui, ar žemaičiui. Tad švietimo klausimas ypač aktualus. Be to, kai žmonės tiesiogiai susiduria su ekosistemų paslaugomis, jie geriau viską supranta ir vertina.

Paulo Pereira: Ekosistemų paslaugų vertę suvoksime išsamiau jas nagrinėdami bei diskutuodami šiomis temomis visuomenėje. Iki šiol šis klausimas labiausiai domino mokslininkus bei politikos formuotojus. Siekdami gerinti savivoką apie ekosistemų paslaugų teikiamą vertę Mykolo Romerio universitete vykdome projektą LINESAM (Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas), kuris nukreiptas į mokslininkus, sprendimų priėmėjus, bei visuomenę. Šio projekto metu kartografuojame platų ekosistemų paslaugų spektrą Lietuvoje, kad visos suinteresuotos šalys galėtų matyti šių paslaugų paklausą, pasiūlą, bei potencialą. Surinktą bei apdorotą informaciją skelbiame viešai portale linesam.mruni.eu, kad įvairūs interesantai galėtų prieiti tiek prie grafinių duomenų, tiek prie metodologinių nuostatų, kuriomis rėmėmės kurdami ekosistemų paslaugų žemėlapius. Galiausiai, tiek visuomenė, tiek sprendimų priėmėjai galės taikyti šią informaciją savo poreikiams tiek plėtojant strateginius projektus, tiek planuojant pasirinkimus, susietus su asmeninės gerovės kūrimu. Projektu taip pat siekiame mokslinės pridėtinės vertės, nes orientuojamės į publikacijas aukštai reitinguojamuose žurnaluose, kurie padės didinti ekosistemų paslaugų tyrimų Lietuvoje žinomumą. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad bendradarbiavimas su Aplinkos ministerija leidžia skleisti šią žinią plačiau bei pristatyti projekto rezultatus žmonėms veikiantiems politiniame lygmenyje.

Kaip ekosistemų paslaugos pasireiškia gyventojų lygmeniu?

KS: Ekosistemų paslaugų terminas yra mokslinis, tad eiliniam piliečiui gali pasirodyti sudėtingas, tačiau kalbant pavyzdžiais aš visada akcentuoju, kad ekosistemų paslaugos, tai nauda, kurią gauname iš gamtos ir kuri daro įtaką mūsų gerovei bei sveikatai. Siaurąja prasme, tai grybai, uogos, švarus vanduo, kurį gauname iš gamtinių sistemų. Taip pat galima kalbėti apie mažiau apčiuopiamus dalykus, tokius kaip CO2 sugėrimas. Šiuo metu populiarėja kalbos apie klimato kaitą ir daugelis žino, kad CO2 emisijos yra šios problemos dalis, tačiau mažai diskutuojama apie tai, kad gamtinės sistemos mums gali padėti kovoti su šia problema. Akcentuočiau, kad ekosistemų paslaugos apima ne tik fizinius dalykus, bet apie emocinį gamtos patyrimą per kultūrines paslaugas. Jos yra sunkiai išmatuojamos, tačiau mokslininkai turi sudėtingas metodikas, į kurias yra įtraukiama visuomenė, tad mes patys sprendžiame kiek gamta mums yra svarbi ir vertinga.

ML: Kalbant apie man artimus pavyzdžius susietus su Dzūkijos-Čepkelių nacionaliniu parku, norim to ar nenorim, to krašto ateitis yra greičiausiai susieta su turizmo paslaugomis. Todėl labai įdomu pasižiūrėti kaip evoliucionavo lietuvio požiūris į turizmą. Imant maždaug devyniasdešimtuosius, aktualu buvo pabūti paežerėj, pameškerioti, su valtele pasiirstyti. Tačiau vėliau visa tai keitėsi nes suintensyvėjus gyvenimui didmiesčiuose, po darbo savaitės imta ieškoti kaip išsikrauti per fizinį nuovargį. Prasidėjo plaukimai baidarėmis, važiavimas dviračiais, žygiai pėsčiomis. Visai tai labai matoma. Dabar prasidėjo dar ir amatų mokymasis. Kitaip tariant, Dzūkijos ekosistemų paslaugas naudoja miestiečiai, o vėliau vietiniai gyventojai iš to pajunta tiesioginę ekonominę naudą, nes svečiams reikia kažkur pavalgyti, kažkur pernakvoti, kažkas baidares nuomoja, taigi šie aspektai yra susieti. Vietiniai gyventojai puikiai supranta, kad gamtinių paslaugų saugojimą ir ekonominę naudą derinti reikia.

PP: Dažnu atveju mes neįvertiname dalykų, kurie mums atrodo tarsi garantuoti. Mėgaujamės medžio teikiamu šešėliu ir nesusimąstome, kad jei ardysime dirvožemį, kuriame šis medis auga, neturėsime nei medžio, nei šešėlio. Kitas pavyzdys, susietas su žaliųjų plotų miestuose saugojimu. Parkai turi ne tik rekreacinę vertę, jie taip pat mažina oro taršą, gamina deguonį, veikia kaip oro temperatūros stabilizatorius. Taigi, šios teritorijos teikia keleriopą naudą gyventojams. Ekosistemų paslaugos atskleidžia socio-ekologinius ryšius tarp visuomenės bei gamtos bei užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Visi norime gyventi švarioje aplinkoje, kurioje mūsų vaikai turėtų prieigą prie gamtinių paslaugų, net jei ir dirbame miestuose. Taigi, ekosistemų paslaugų kartografavimas bei vertinimas gali padėti sprendimų priėmėjams teritorijų planavimo procese, juolab kad mes atliekame vertinimą nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis. Kitaip tariant, parodome kaip tam tikros gamtinės paslaugos pasireiškia šalies mastu bei gilinamės į atskiro pobūdžio ekosistemų paslaugų grupes. Šiaulių apskrityje tiriame agrokultūrinių paslaugų spektrą, Klaipėdos apskrityje – jūrines paslaugas. Alytaus regionas padės pamatyti miško teikiamų paslaugų potencialą, o Vilniuje stebėsime kaip reiškiasi rekreacinės ekosistemų paslaugos. Visą sukauptą informaciją periodiškai talpiname portale linesam.mruni.eu ir tokiu būdu tikimės palengvinti prieigą prie tyrimo rezultatų tiek plačiajai visuomenei, tiek sprendimų priėmėjams.

Dėkoju už pokalbį.

Projektas „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas (LINESAM)“ bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0104) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).