Įdomu

2016-02-10

Dailės terapija verslui. Kas tai?

marija Nuo balandžio mėnesio Mykolo Romerio universitete startuoja analogų pasaulyje neturinti Žmogiškojo ir socialinio kapitalo stiprinimo programa „Dailės terapija verslui“. Programos kūrėja – dailės terapeutė, Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ steigėja Marija Mandelė – Leliugienė teigia, kad ši programa atlieps šalies darbdavių poreikį ugdyti socialiai atsakingus ir kūrybingus darbuotojus, kurių taip trūksta Lietuvoje. Programa „Dailės terapija verslui“ parengta pagal M. Mendelės – Leliugienės sukurtą Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo programą (SAAUP) „Aš esu kūrėjas“ 2008 metais Ženevoje vykusioje tarptautinėje švietimo konferencijoje, kurioje dalyvavo pasaulio valstybių švietimo ministrai, pristatyta kaip viena iš perspektyviausių asmenybės ugdymo programų pasaulyje. Kuo išskirtinė ši programa, teiraujamės jos kūrėjos M. Mendelės – Leliugienės.

Kas Jus asmeniškai paskatino kurti tokią, drąsiai galima teigti, gana neįprastą programą? Ir kuo pasireiškia jos unikalumas?
Visų pirma, reikia pasakyti, kad studijų programa brandinta kone 15 asmeninio darbo su žmonėmis metų, ji turi mokslinį pagrindimą, išleistas metodikas, atliktus lokalinius tyrimus. Ne mažiau prie programos įgyvendinimo prisidėjo Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ ir „Marija‘s art therapy“ organizuojamų seminarų dalyvių atsiliepimai, kuriuose didžiąją dalį sudaro verslininkai, aukščiausio lygio vadovai, charizmatiškos asmenybės, ieškančios įkvėpimo šaltinių kūrybai, darbo su žmogiškaisiais ištekliais specialistai, gydytojai, psichologai, psichoterapeutai, teisininkai, architektai ir kitų sričių profesionalai. Nemažiau prie idėjos įgyvendinimo prisidėjo ir Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo programos lokaliniai tyrimai bei kolegų, dirbančių kitose šalyse, gaunami rezultatai, kurie parodė tokios asmenines kompetencijas ugdančios programos reikalingumą šiuolaikiniam verslui, švietimo sistemai bei pačiam žmogui. Programa unikali tuo, kad grindžiama trimačiu ugdymu. Kūrybingumui plėtoti bei asmens bendrųjų gebėjimų stiprinimui naudojami specialiai sukurti ir praktikoje pasitvirtinę dailės terapijos bei vizualizacijos metodai.

Ar vertinote, kaip ši programa atliepia globalaus pasaulio poreikius tokiems specialistams?
Tikrai taip. Dar 2012 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai globalizacijos procesai visuomenės gyvenime kelia socialinius ir ekonominius iššūkius, o vienas iš būdų juos įveikti yra plėtoti ir diegti inovacijas švietimo sistemoje. Tai ne tik skatina ekonomikos augimą, bet ir padeda veiksmingai reaguoti į susidariusią situaciją. Inovacijų diegimas tiesiogiai siejamas su žmogiškojo ir socialinio kapitalo stiprinimu. Visuomenės gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių kuriant valstybės konkurencinį pranašumą rodo visuomenės atvirumas ir kūrybingumas. Nepakankamą Lietuvos visuomenės atvirumo lygį rodo globalizacijos indeksas, pagal kurį Lietuva užima tik 25 vietą Europos Sąjungoje. Šiuo indeksu vertinama šalių ekonominė, politinė ir socialinė globalizacija. Visuomenės kūrybingumo lygį atskleidė Mastrichto universiteto atlikti tyrimai. Jų duomenimis, Lietuva pagal kūrybingumo rodiklį užima 17 vietą Europos Sąjungoje, o kūrybingumo klimato palankumas įvertintas dar blogiau – užimame tik 24 vietą. Remiantis šiais tyrimais galima drąsiai teigti, kad Lietuvos visuomenėje šiandien nėra tinkamų sąlygų kūrybingumui plėtoti.

Ekonomiškai stiprios pasaulio šalys daug investuoja į socialinį kapitalą, žmogiškuosius išteklius, tačiau ar Lietuvoje tokia programa susilauks dėmesio?
Lietuvos švietimo sistemos situacija šiuo metu yra pakankamai kurioziška. Tyrimai ir publikuoti moksliniai straipsniai kalba apie tai, kad darbdaviai ieško darbuotojų su tam tikrom, konkrečiai įvardintomis, asmeninėmis savybėmis, kaip antai – sąžiningumas, atsakingumas, aukšta moralė, gebėjimas klausytis, išgirsti ir bendrauti, gebėjimas prisitaikyti ir kūrybiškas atsakas į nesėkmes bei kliūtis, savitvarda – galėčiau vardinti ilgai. Tačiau nei viena studijų programa Lietuvoje nesikoncentruoja į tokių asmeninių savybių ugdymą, nors net ir pačių studentų poreikis yra didelis. Daug metų kalbama, kad studentai nori įgyti ne tik profesiją, bet ir ugdyti savo asmenines savybes švietimo įstaigose. Mokslininkai taip pat vieningai sutaria, kad būtina kurti naujas programas įtraukiant į jas švietimo inovacijas, linijinį ugdymą keisti trimačiu tam, kad atliepti tiek darbdavių, tiek studentų, tiek tėvų pageidavimus, ugdyti asmeninius gebėjimus ir kompetencijas. Todėl susidariusią situaciją Lietuvoje vaizdžiai galėtume pavadinti atsivėrusia bedugne tarp valstybės dokumentuose deklaruojamų nuostatų dėl inovacijų švietimo sistemoje, visuomenės pageidavimų ugdyti asmenines savybes ir švietimo sistemos neįgalumo atsinaujinti ir keistis. Todėl esu įsitikinusi, kad poreikis yra kur kas didesnis, nei šiuo metu galime jį patenkinti.

Kaip šie mokymai galėtų būti pritaikyti praktikoje? Gal galite pateikti konkrečių pavyzdžių?
Neretai didelių ir ne tik įmonių vadovai, dirbdami atsakingą darbą, susidurdami su daugybe iššūkių - kūrybingumo, vidinės komunikacijos stoka, darbuotojų aplaidumu, neigiamomis emocijomis - palūžta, nepajėgia sukontroliuoti savo emocijų, išlaikyti savitvardos, jiems sustreikuoja sveikata. Kad taip nenutiktų, šiose studijose jie turės galimybę sustiprinti savo asmenines kompetencijas tokiose srityse kaip kūrybingumas, gebėjimas suvaldyti konfliktus - tiek išorinius, tiek vidinius, mokysis pozityvaus mąstymo, įgis psichologinių žinių, išmoks novatoriškų ugdymo metodų, o tai padės ugdyti savo įmonės darbuotojų kūrybingumą, socialinę atsakomybę ir kurs „sveiką“ klimatą ne tik darbe, bet ir šeimoje. Ar šios studijos orientuotos tik į didelių organizacijų, įmonių vadovus, lyderius? Taip, šios studijos tikrai reikalingos įmonių vadovams, kurie orientuojasi į socialiai atsakingo verslo kūrimą, kurie vertina ir supranta įmonės pagrindinį turtą - savo darbuotojus. Tačiau jos nemažiau reikšmingos ir psichologijos, sociologijos, verslo psichologijos, medicinos, edukologijos, socialinius ir humanitarinius mokslus baigusiems specialistams, nes „Rafaelio“ lokaliniai tyrimai rodo, kad būtent šių sričių specialistams darbe labiausiai reikia švietimo inovacijų kasdienėje jų veikloje. Žinoma, šioje studijų programoje laukiami ir tie, kas norėtų asmeniškai sustiprinti savo asmenines kompetencijas, įgyti naujų psichologinių žinių, išmokti inovatyviausių ugdymo metodų, kuriuos galima sėkmingai pritaikyti ir šeimos rate, siekiant kokybiškesnio buvimo kartu.

Kaip šie mokymai galėtų prisidėti prie įmonių darbuotojų bei pačios įmonės gerovės kūrimo?
Tai leis darbuotojai sustiprinti tas asmenines savybes, kurių labiausia tikisi darbdaviai: sąžiningumas, sąmoningumas, kūrybingumas, empatija, lojalumas, nuovoka, verslumas, socialumas, darna, tikslo siekimas, gebėjimas valdyti vidinius ir išorinius konfliktus bei sąmoningai suvokta humanistinių vertybių sistema. O darbdaviams naudinga keliais aspektais: pirma – darbo rinkoje padaugės kūrybingų asmenybių, antra – socialiai atsakingos asmenybės padės stiprinti įmonių darbuotojų socialinę atsakomybę, kuri yra naudinga ir dėl pragmatinių priežasčių. Socialiai atsakinga įmonė ar organizacija gali tai išnaudoti ir viešojo įvaizdžio bei reputacijos kūrimui, rinkodaros tikslais, kas tyrimais įrodyta sąlygoja didesnius produkcijos pardavimo mastus ir strateginį bei konkurencinį pranašumą prieš konkurentus.

Ar tokia programa turi analogų pasaulyje?
Tokios susistemintos, pagal trimatį ugdymą vykdomos, programos nėra. Tačiau panašios veiklos, kurių dėka bandoma spręsti socialinius ir ekonominius iššūkius per socialinio kapitalo ir žmogiškojo kapitalo stiprinimą ir socialinės atsakomybės plėtojimą, jau yra vykdomos Europos Sąjungos bei kitose šalyse. Tad šią spragą Lietuvoje bandysime užpildyti įgyvendindami „Žmogiškojo ir socialinio kapitalo stiprinimo programa „Dailės terapija verslui“ kartu su MRU.

Dėkoju jums už pokalbį


Išsami informacija apie programą.
Studijų programos grafikas.

Kilus klausimams - marija.mendele@gmail.com