Renginiai ir įvykiai

2015-05-11 15:22:00

Atidaryta fotografijų ir draugiškų šaržų kolekcija tema „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Juršėnui-77“

lietuvos-nepriklausomybes-akto-signatarui-ceslovui-jursenui-77-3021

Gegužės 14 d. Mykolo Romerio universiteto Rotondinėje salėje atidaryta fotografijų ir draugiškų šaržų kolekcija tema „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Česlovui Juršėnui-77“.

Parodoje atskleidžiami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, Seimo Pirmininko Česlovo Juršėno gyvenimo momentai, įprasminantys jo, kaip politiko ir visuomenės veikėjo, darbus Lietuvai žengiant Nepriklausomybės keliu. Č. Juršėnas šiuo metu yra MRU Tarybos narys.

Taip pat maloniai kviečiame į knygų apie Č.Juršėną parodą MRU bibliotekos Didžiojoje skaitykloje: „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui, Mykolo Romerio universiteto Garbės daktarui ČESLOVUI JURŠĖNUI- 77“. 


Fotografijų ir draugiškų šaržų parodą parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius:

„Prasidėjus Atgimimui, 1988–1989 m. Česlovas Juršėnas Lietuvos televizijoje vedė pirmąsias „Atgimimo bangos“ ir kitas aktualijų laidas. 1989 m., įsteigus Vyriausybės informacijos atstovo pareigybę, tapo pirmuoju atgimstančios Lietuvos valdžios atstovu spaudai, o 1990 m. atkūrus Nepriklausomybę, buvo atsakingas už Vyriausybės ryšius su Aukščiausiąja Taryba.

Nuo seno yra socialdemokratinių pažiūrų. Aktyviai dalyvavo Lietuvos komunistų partiją atskiriant nuo Tarybų Sąjungos komunistų partijos ir ją pertvarkant socialdemokratiniais pagrindais. Nuo 1990 m. buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos tarybos prezidiumo narys, 1996–2001 m. – šios partijos pirmininkas. 1995 m. kovo 11 d. sakydamas kalbą Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 5-osioms metinėms, Česlovas Juršėnas viešai atsiprašė už savo ir kitų politikų komunistinę praeitį. Siekė kairiųjų politinių jėgų vienybės. Susijungus Lietuvos socialdemokratų (LSDP) ir Lietuvos demokratinei darbo partijoms, nuo 2001 m. ėjo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, buvo LSDP tarybos, prezidiumo narys, dabar yra LSDP garbės pirmininkas. Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcinės tarybos narys, buvo Teismų tarybos narys. 2004 m. jam suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės daktaro vardas. Tarptautinės informatizavimo akademijos prie Jungtinių Tautų narys (2002 m.).

Ilgametę parlamentinio darbo 1990–2012 m. patirtį ir įdirbį geriausiai rodo Česlovo Juršėno pareigos Seimo vadovybėje: laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas nuo 1992 m. lapkričio 25 d. iki 1993 m. vasario 25 d., Seimo Pirmininkas nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1996 m. lapkričio 25 d., laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas nuo 2004 m. balandžio 6 d. iki 2004 m. liepos 12 d., Seimo Pirmininkas 2008 m., Seimo Pirmininko pavaduotojas 2000–2004 m., 2004–2006 m., 2008–2012 m., Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas 2006–2008 m. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo 1990 m. kovo 10 d. Česlovas Juršėnas Tautos interesams atstovavo 8 287 dienas, tai yra 22 metus 9 mėnesius ir 8 dienas arba 198 888 valandų, 11 933 280 minučių, 715 996 800 sekundžių.

Išleido pirmuosius tarptautinių santykių ir politikos žinynus lietuvių kalba. Poilsio neįsivaizduoja be šachmatų. Nėra žaidęs aukšto rango oficialiose varžybose, bet mąstymo dvikovoje yra susirungęs su žymiais politikais. Buvo renkamas Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu. Kolekcionuoja žymiausių dabarties politikų raštus ir karikatūras.

Apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžiumi (2001 m.), Marijos žemės kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (Estija, 2004 m.), Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi (2004 m.), Ukrainos Jaroslavo Išmintingojo 3-iojo laipsnio ordinu (2006 m.), Belgijos ordinu, Olandijos ordinu, Petro Vileišio vardo nominacijos laureatas (2006 m.). Jam suteikti Švenčionių (2003 m.) ir Ignalinos (2006 m.) rajonų garbės piliečio vardai.

Parodoje eksponuojamos Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fotografijos, kuriose pristatoma ilgametė Česlovo Juršėno politinė, parlamentinė veikla. Fotografijų autoriai – Vladimiras Gulevičius, Vilius Jasinevičius, Gintaras Mačiulis, Olga Posaškova, Gediminas Svitojus, Lina Žilytė.

Parodoje taip pat pristatomas ir kitas specifinis istorijos dokumentinis šaltinis, o kartu ir signataro aistra – karikatūrų ir draugiškų (ar nevisiškai) šaržų kolekcija. Seniausias parodos eksponatas – 1946 m. nežinomo lenkų dailininko nupieštas tuo metu dar aštuonmečio Česlovo Juršėno šaržas-portretas. Kiti, jau geriau žinomi Lietuvos dailininkų Vytauto Jurkūno, Sauliaus Medžionio, Vitalijaus Suchockio, Mečislovo Ščepavičiaus, Andriaus Šiušos, Edmundo Unguraičio, Adolfo Užos, Jono Varno šaržai ir karikatūros, publikuoti leidiniuose „Kodėl nerauda Česlovas Juršėnas?“ ir „Česlovas Juršėnas su plaktuku ant Seimo šieno“.