Įdomu

2018-11-06

Alvydas Medalinskas. Ar pamatysime tikrąją Donaldo Trumpo politiką?

medalinskas2013a

Šiandien JAV vyksiantys vidurio kadencijos rinkimai yra įvardijami kaip vieni svarbesnių šios šalies istorijoje ir galintys padaryti įtaką ne tik tolesnei JAV vidaus, bet ir tarptautinei politikai. Nors JAV – prezidentinė valstybė, vis dėlto lapkričio 6 dieną nebus renkamas naujas Baltųjų rūmų šeimininkas. Tad kodėl šie rinkimai yra tokie svarbūs? Amerikiečiai rinks 35 iš 100 senatorių, 36 valstijų gubernatorius ir visus 435 Atstovų Rūmų narius bei daugybę vietos įstatymų leidėjų ir kitų pareigūnų.
Paprastai į vidurio kadencijos rinkimus labiau žiūrima kaip į lakmuso popierėlį, rodantį rinkėjų pasitikėjimą tiek atskirais parlamento nariais, tiek prezidento valdžia. Bet šį kartą JAV ant svarstyklių padėta kur kas daugiau, tai bus ne tik valdančiųjų politikų veiklos įvertinimas. Kalbama apie Donaldo Trumpo likimą apskritai ir jo laisvę vykdyti tokią politiką, kokią jis pats nori.
JAV yra įtakingiausia, ekonominiu ir kariniu požiūriu pajėgiausia demokratinio Vakarų pasaulio valstybė. Nuo šios valstybės politikos labai priklauso tarptautinė padėtis, Vakarų šalių įtaka pasaulyje, įskaitant NATO stiprumą, o tai svarbu mūsų šalies saugumui. Iki 2017 metų JAV politika buvo nuosekli. Respublikonus keitė demokratai ir atvirkščiai, tarp prezidentų buvo verslo pasaulio žmonės, politikai, net aktorius, bet užsienio ir saugumo politika buvo prognozuojama, pabrėžianti ir Europos bei NATO svarbą.
Prezidentu tapus D. Trumpui įvyko tai, ką iki šiol sunku paaiškinti. Įtakingiausios Vakarų šalies vadovas ėmė pyktis su transatlantinės bendruomenės svarbiausiais nariais (tiek valstybėmis, tiek konkrečiais politikais, tokiais kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel), o kartu – aiškiai rodyti, kad yra pasirengęs rasti bendrą kalbą su autokratinių šalių lyderiais, kurių elgesio kai kuriuos elementus ir pats perima savo kalboje bei politikoje.
JAV prezidentas skelbia prieštaringus pareiškimus, susijusius ir su NATO likimu ar požiūriu į agresyvią Rusijos politiką Europoje. Šie pareiškimai lyg ir signalizuoja, kad Vašingtonas gali apleisti Senojo žemyno reikalus dėl interesų Sirijoje ar Šiaurės Korėjoje, bet netrukus nuskamba D. Trumpo administracijos pareigūnų pareiškimai, kurie viską grąžina į vietas, o pačią politiką padaro net kietesnę nei pirmtakų.
Tačiau tuomet tampa nebeaišku, kas yra D. Trumpo politika, o kas – politika, kurią jis privalo vykdyti. Prabilta apie kai kurių JAV administracijos pareigūnų rezistenciją, stabdant prieštaringus Baltųjų rūmų vadovo žingsnius. Pasirodė net keletas knygų šia tema. D. Trumpas visa tai vadina melagingomis žiniomis (fake news) ir neigia, kad administracijos pareigūnai ir įtakinga opozicija Kongrese koreguoja jo žingsnius. Joks JAV prezidentas negali neatsižvelgti į Kongreso nuomonę. Tokia yra konstitucinė šios valstybės tvarka, kad joks politikas ar institucija negalėtų dominuoti šalies politiniame gyvenime. Per šiuos rinkimus šiai tvarkai kyla nemenkas iššūkis. Jau iki lapkričio 6 dienos Kongreso ir Senato nariai, visų pirma, D. Trumpui oponuojantys demokratai, ėmėsi įvairių iniciatyvų, parlamentinių ir kitokių tyrimų, siekdami aiškintis vieno ar kito Baltųjų rūmų vadovo žingsnio teisėtumą, pradedant galimu Kremliaus įtakos pėdsaku per JAV prezidento rinkimus. Tačiau tik maža dalis šių iniciatyvų pasiekė galutinį tikslą – tik tos, kurios gavo ir dalies Respublikonų partijos kongresmenų ar senatorių pritarimą. Mat Demokratų partija iki šiol neturėjo daugumos ne tik Atstovų Rūmuose, bet ir Senate.
Lapkričio 6 diena – lemiama. Jeigu demokratai įgis daugumą Atstovų Rūmuose, kaip buvo prognozuota, jie galės įgyvendinti daug naujų iniciatyvų dėl D. Trumpo veiklos tęstinumo. Karštos galvos reikalauja kalbėti net apie apkaltą JAV prezidentui, bet tam demokratams reikėtų užsitikrinti respublikonų paramą Senate. Esant demokratų daugumai Kongrese, D. Trumpas būtų priverstas įsiklausyti į jų balsą.
Tarp demokratų yra daug euroatlantinės politikos šalininkų. Manoma, kad atsižvelgdamas ir į šiuos balsus jis pakoregavo savo retoriką po liepos mėnesį Helsinkyje vykusio susitikimo su Vladimiru Putinu, nors nepatenkintųjų buvo ir tarp respublikonų. Jeigu respublikonams vis dėlto pavyktų išlaikyti, o gal net sustiprinti daugumą tiek Kongrese, tiek Senate, tai leistų D. Trumpui sustabdyti oponentų pradėtas iniciatyvas, aiškinantis JAV prezidento veiksmų teisėtumą, taip pat vykdyti tokią JAV vidaus ir užsienio politiką, kokią pats D. Trumpas mato reikalingą, be jokio didesnio varžymo iš kitų valstybės institucijų ar politinių oponentų. Kokia tai bus politika, gal jau išvysime lapkričio 11 dieną Paryžiuje, kur D. Trumpas kartu su 60 kitų šalių vadovų dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo pabaigos minėjime.
Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas. Komentaras publikuotas portale lzinios.lt