Lietuvos universitetų tinklo pertvarka

2017-02-21

Algirdas Monkevičius. Aiškiai įvardinę savo stiprybes, svarstymui pasiūlėme tris galimus variantus

isplestinis-rektorato-posedis-6809 Vasario 21 dieną įvyko atviras rektorato posėdis, kuriame MRU rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, studijų ir mokslo prorektorė doc. dr. Inga Žalėnienė, kancleris doc. dr. Saulius Spurga akademinei bendruomenei pristatė MRU pasiūlymus, kuriuos Ministro Pirmininko pavedimu Švietimo ir mokslo ministerijai Mykolo Romerio universitetas pateikė dėl valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo. Su rektoriumi kalbamės apie pateiktus pasiūlymus, MRU situaciją aukštojo mokslo tinklo optimizavimo kontekste.

Gerbiamas rektoriau, kokiais kriterijais remdamiesi formulavote savo pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai?
Pirmiausia norėčiau pasidžiaugti Mykolo Romerio universiteto pažanga ir nuoširdžiai padėkoti akademinei bendruomenei, kad per pastaruosius metus pasiekėme tikrai daug. Būtent šie pasiekimai padėjo mums suformuoti aiškius, objektyviais faktais grįstus pasiūlymus ir savo poziciją Švietimo ir mokslo ministerijai. Šie siūlymai turėjo būti pagrįsti mokslo institucijų teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybės, atitikties miesto, regiono, sektoriaus poreikiams, efektyvumo, mokslinių tyrimų potencialo sutelkimo ir finansinio pagrįstumo argumentais, ir pagal visus šiuos kriterijus mes esame tarp lyderių socialiniuose moksluose.
Mykolo Romerio universitetas - didžiausias Lietuvoje profilinis socialinių mokslų universitetas, kurio ryškiausi komponentai yra teisė, visuomenės saugumas ir viešasis valdymas. Didžiausią potencialą išvystęs savo profilio srityse MRU turi pajėgius ir svarbų vaidmenį universiteto misijoje vaidinančius edukologijos, ekonomikos, humanitarinių mokslų, komunikacijos, politikos, psichologijos, sociologijos, vadybos branduolius.
MRU pirmasis Lietuvoje pradėjo įgyvendinti jungtines studijų programas su Prancūzijos, Austrijos ir Suomijos užsienio universitetais, stipriai išplėtojo mokslo partnerystę su Pietų Korėjos ir kitais Azijos regiono universitetais.
Atlikome tarptautinių universitetų asociacijų auditus, pagal kurių rekomendacijas parengėme ir sėkmingai įgyvendiname tarptautiškumo strategiją. Šiuo metu universitete studijuojančių užsienio piliečių dalis nuo visų studentų skaičiaus yra 3,5 proc. – viena didžiausių tarp Lietuvos universitetų.
2015 metais Lietuvos mokslo būklės tarptautiniame tyrime aukštai (3 balais) įvertinti MRU Teisės ir Socialinių technologijų fakultetai.
Tais pačiais metais MRU stipriausias mokslininkų grupes sutelkėm į naują socialinių inovacijų laboratorijų tinklą MRU LAB, kuriame sėkmingai vykdomi tarpdisciplininiai socialinių inovacijų projektai.
Rezultatus matome jau dabar ne tik pagal pateiktų tarptautinių mokslinių paraiškų, laimėtojų projektų skaičių – Europos Komisijos finansuoto Erasmus + projekto „Socialinių inovacijų kultūros kūrimas aukštajame moksle“ tyrimas parodė, kad MRU tarp kelių šimtų Vidurio ir Rytų Europos universitetų yra geriausias socialines inovacijas plėtojantis universitetas.

Kokia apskritai, jūsų nuomone, Lietuvos aukštojo mokslo, ypač socialinių, humanitarinių situacija?
Labai svarbu suprasti, kad prieinamas aukštasis išsilavinimas yra viešoji gėrybė, o ne išsilavinimo infliacijos reiškinys. Pastebimas dirbtinis įstojimo į valstybės finansuojamas socialinių mokslų studijas galimybių mažinimas, tačiau toks požiūris itin trumparegiškas ir pragaištingas valstybei. Pastaraisiais metais Lietuva daro pažangą plėtodama ekonomiką, didindama visuomenės gerovę.
Vis dėlto akivaizdu, kad ši pažanga yra nepakankama, neatliepia didelės dalies visuomenės lūkesčių. Gyventojai akivaizdžiai nepatenkinti padėtimi valstybėje, neigiamas savo padėties ir perspektyvų vertinimas, visus gąsdina milžiniškas emigracijos lygis. Lietuva nesugeba realizuoti savo potencialo, o neigiamos demografinės tendencijos kelia realią grėsmę tautos išlikimui. Būtina garsiai pripažinti, kad visuomenės raidai ypač svarbus socialinių mokslų vaidmuo.
Socialinių mokslų plėtra turėtų suvaidinti svarbiausią vaidmenį valstybėje gerinant demokratijos kokybę, kuriant gerovės valstybę, tobulinant viešąjį valdymą, užtikrinant visuomenės saugumą.
Esminis veiksnys, galintis pakeisti šią situaciją, yra švietimo sistemos pertvarka, kuri atvertų galimybes kiekvienam Lietuvos piliečiui rasti savo vietą gyvenime ir prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo. MRU ir su santykinai mažais viešaisiais finansiniais ištekliais sugeba išlikti rentabilus, pasižymi aukšta studijų ir mokslo kokybe ir efektyvumu, o kartu atlieka svarbią socialinę misiją.
Dėl jau išvardintų priežasčių ir MRU susidarė valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų vietų disproporcija. Tačiau net ir tokioje situacijoje MRU absolventų įsidarbinamumas aukštojo išsilavinimo teikiamos kvalifikacijos darbo vietose mažai skiriasi nuo kitų Vilniaus universitetų. Kai kuriems mūsų studentams studijos yra savotiškas „socialinis liftas“ – svarbi sėkmingos karjeros ir gyvenimo galimybė.
MOSTA skelbiamais duomenimis, įsidarbinę yra 83 proc. MRU absolventų, baigusių studijas 2015 m., 59 proc. dirba aukštojo išsilavinimo teikiamos kvalifikacijos darbo vietose, o dar 5 proc. tęsia studijas. VU šie skaičiai atitinkamai yra 79, 63 ir 6 proc., VGTU – 81, 62 ir 4 proc., LEU – 76, 52 ir 5 proc.

Kokia MRU situacija lyginant su kitomis Vilniaus regiono aukštosiomis mokyklomis?
Vilniuje šiuo metu yra keturios didesnės, trys mažos valstybinės universitetinės aukštosios mokyklos ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Tradicinį vaidmenį nacionalinėje mokslo sistemoje vaidina Vilniaus universitetas (VU) – klasikinis pilnos struktūros mokslo universitetas. Mykolo Romerio universitetas (MRU) daugiausia vykdo socialinių mokslų programas, plėtoja teisės, viešojo saugumo ir viešojo valdymo kryptis. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) užima aiškią sostinės technologinio universiteto nišą. Savo unikalias nišas turi ir mažosios universitetinės mokyklos – LMTA, VDA ir LKA.
Mykolo Romerio universitetas nemaža savo siūlomų studijų programų dalimi konkuruoja su Vilniaus universitetu, o kai kuriomis socialinių mokslų programomis – ir su VGTU. Vadybos, ekonomikos kryptyse juntama ir ISM vadybos ir ekonomikos universiteto konkurencija.
Tačiau mes suprantame, jog sutelkus šiuo metu išsibarsčiusias akademines pajėgas, išgryninus stipriausius mokslinius branduolius ir juos sutelkus būtų galima efektyviau akumuliuoti daugiau lėšų, dar tikslingiau jas paskirstyti ir siekti naujų ambicingesnių mokslinių ir studijų tikslų. Studijų ir mokslo potencialą turėtų praturtinti sinergija su kitų sričių mokslininkais, naujomis tarpdiscipliniškumo ir tarpkryptiškumo galimybėmis. Tai yra svarbi pastarųjų metų studijų ir mokslo tendencija Europoje ir pasaulyje, ir mes į ją orientuojamės.

Kokius iššūkius artimiausiu metu matote?
Aštrėjanti konkurencija dėl studentų apsunkina aukštųjų mokyklų raidą. MOSTA skelbiamais duomenimis, Vilniaus apskrityje 2015 m. buvo 4857 abiturientai, įstoję į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Prognozuojama, kad 2021 m. į Lietuvos aukštąsias mokyklas iš apskrities įstos 4106 abiturientų, taigi jau dabar užprogramuotas 15 proc. sumažėjimas. Studentų skaičius MRU pastaraisiais metais taip pat mažėjo, tačiau mes ėmėmės savalaikių pertvarkų, buvo optimizuotas administracijos ir dėstytojų bei tyrėjų santykis. Kita vertus, pokytis universitete buvo išnaudotas taikant aukštesnius tarptautinio lygio kvalifikacinius reikalavimus dėstytojams, keliant studijų kokybę.
Pritaikę ekonomiškai pagrįstus vadybos principus, diversifikavę gaunamas pajamas, pradėję taikyti ūkiskaitą vidaus padaliniams ir nustatę išlaidų normatyvus prognozuojame stabilią universiteto padėtį net ir dar labiau mažėjant studentų skaičiui.
Norėčiau pabrėžti, kad mūsų universiteto gebėjimas operatyviai reaguoti į besikeičiančią demografinę situaciją, finansinius iššūkius, priimti operatyvius ir būtinus sprendimus dėl studijų ir mokslo kokybės gerinimo – yra viena didžiausių mūsų stiprybių.

Kokius konkrečius pasiūlymus pateikėte Švietimo ir mokslo ministerijai?
Aiškiai įvardinę savo stiprybes, svarstymui pasiūlėme tris galimus variantus. Pirmasis – MRU savarankiškai įgyvendina socialinių mokslų plėtros strategiją, orientuotą į savo profilio sritis, tinkliniu pagrindu telkdamas Vilniaus Didlaukio akademiniame miestelyje veikiančių švietimo įstaigų bendruomenių potencialą, kurdamas bendrą akademinio miestelio infrastruktūrą su Vilniaus kolegija, Vilniaus paslaugų centro darbuotojų profesinio rengimo centru, Vilniaus Baltupių progimnazija ir kitomis Baltupių mikrorajone veikiančiomis švietimo institucijomis.
Antrasis ir trečiasis variantai yra diskusijų su VU ir VGTU rezultatas, ieškant racionalių būdų, kaip suartinti technikos ir socialinių mokslų potencialą, sukurti sąlygas jų sinergijai, didinti socialinių mokslų koncentraciją, pasiekti naują studijų ir mokslo kokybę.
Šie variantai nubrėžia galimas tinklo tvarkymo kryptis, kurių kiekviena turi ir stiprybių, ir trūkumų, ir rizikų. Dabar laukiame Vyriausybės politinių sprendimų ir rengiamės kalbėtis dėl konkrečių galimybių ir teisinių bei finansinių sąlygų.
Dėkoju už pokalbį.

Mykolo Romerio universiteto mokslo ir studijų potencialo analizė Vilniaus miesto aukštųjų mokyklų tinkle