Skelbiame

2011-03-30 07:00:00

Rašytojai ir pedagogei Gabrielei Petkevičaitei - Bitei 150

biteeb

GABRIELĖ PETKEVIČAITĖ – BITĖ (1861 03 30 Puziniškis (Rozalimo valsčius) – 1943 06 14 Panevėžys) - rašytoja ir pedagogė, lietuvių tautinio sąjūdžio veikėja, politikė.

Per savo gyvenimo 80 metų Ji labai daug suspėjo ir daug kur buvo pirmoji. „Ji – bene žymiausia to meto Lietuvos rašytoja, viena iš tų, kurios davė pradžią lietuviškajai prozai. Ji – talentinga pedagogė, atlikusi didžiulį vaidmenį to meto Lietuvos švietime, jaunimo tautiniame ugdyme. Ji – viena ryškiausių XX a. pr. politikių, dalyvavusi atkuriamajame Lietuvos valstybės darbe, įstatymų leidyboje. Ji – ir viena iš Lietuvos moterų politinio judėjimo pradininkių, kovojusių už moterų lygias politines ir pilietines teises, už aktyvų dalyvavimą kultūriniame darbe ir tautiniame ugdyme.“ (Žymiosios XX amžiaus Lietuvos moterys/ Red. O.Voverienė.- Kaunas, 2000.- P.92).

„Jos nusistatymus ir gyvenimo kryptį labiausiai veikė tėvas, rusų universitetų auklėtinis, demokratas. Jis pastūmėjo ir dukterį tarnauti kitiems – pirma savo šeimai, paskiau ir visuomenei, kuri buvo reikalinga švietimo, medicinos globos ir visokios kitos pagalbos. Kai motina, beslaugydama ligonius, užsikrėtė dėmėtąja šiltine ir mirė, tėvas perdavė devynerius metus einančiai dukteriai motinos palaiminimo ženklą – žiedą su Čenstachavos paveikslu ir sykiu pareigas: būti penkiems savo broliams motina.“ (Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1960.- T.XXII.- P.353)

1878 m. baigė vokišką Mintaujos mergaičių mokyklą, jai buvo suteiktas namų mokytojos vardas su teise dėstyti istoriją, geografiją, aritmetiką, prancūzų ir vokiečių kalbas.

1885 m. rudenį -1886 m. vasarą mokėsi Klementinos Matulevičiūtės vedamuose bitininkystės kursuose Deltuvoje (iš čia ir slapyvardis Bitė, 1891 m. „Varpo“ 7-ajame nr. pradėjo pasirašinėti Bitės slapyvardžiu ), 1886 m. liepos 15 d. gavo bitininkystės kursų baigimo pažymėjimą.

1917 m. Panevėžyje išlaikė felčerės egzaminus. Iki 1901 m. gyveno Joniškėlyje, talkino tėvui gydytojui, mokė valstiečių vaikus.

Nuo 1890 m. bendradarbiavo draudžiamoje lietuviškoje periodinėje spaudoje.

1894 m. įsteigė moksleivių ir kultūros darbuotojų šelpimo draugiją „Žiburėlis“ ir iki 1903 m. jai vadovavo. 1901-1909 m. ir 1914-1919 m. gyveno Puziniškyje, vėliau – Panevėžyje (1919-1924 m. mokytojavo). Bendradarbiavo su Povilu Višinskiu ir Žemaite.

Pirmojo viešo lietuviško spektaklio – Keturakio “Amerika pirtyje“ Palangoje (1899 m.) - viena organizatorių ir režisierių (kartu su profesionale aktore Stanislava Jakševičiūte-Venclauskiene).

1907 m. vadovavo Lietuvos moterų suvažiavimui.

1908 m. dirbo „Vilniaus žinių“, 1909-1914 m. – „Lietuvos žinių“ redakcijose.

1920-1922 m. Steigiamojo Seimo atstovė, pirmojo posėdžio pirmininkė.

Kandidatavo pirmuosiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. „1926 m. birželio 7 d. Seimo posėdyje buvo paskelbti Respublikos prezidento rinkimų rezultatai. Posėdyje dalyvavo 79 atstovai. Vokų su kortelėmis paduota 79. Už Kazį grinių balsavo 50, už Antaną Smetoną – 2, Feliciją Bartkevičienę – 1, už Gabrielę Petkevičaitę-Bitę – 1, tuščių kortelių rasta 25. Tad K.Grinius, kaip gavęs absoliučią balsų daugumą, pagal 41-ąjį konstitucijos paragrafą išrinktas Respublikos prezidentu.“ (Eidintas A. Antanas Smetona.- Vilnius, 1990.- P.93).

1966–1968 m. Vilniaus „Vagos“ leidykla išleido šešias Gabrielės Petkevičaitės – Bitės raštų knygas.

Parengė bibliotekininkė Gražina Rozancevaitė