E.sveikatos integruotos transformacijos

E.sveikatos integruotos transformacijos

E. sveikata yra vertintina kaip svarbiausia sveikatos sistemos valdymo inovacija, todėl susiduriama ne tik su techninėmis, bet ir su įvairiomis žmogiškojo faktoriaus problemomis, kurios būdingos diegiant naujoves. Vykdytuose projektuose atskleidžiamas e. sveikatos plėtros mastas ir tendencijos iš suinteresuotųjų pusių tinklinės perspektyvos siekiant inovatyvumo ir tvaros sveikatos sistemoje. Sukurta e. sveikatos suinteresuotųjų bendradarbiavimo platforma, kurioje sveikatos valdymo inovacijos ir socialinių technologijų galimybės sinergijoje su politinių, organizacinių ir vadybinių priemonių dinaminiu rinkiniu pateikia ir atnaujina politines organizacines ir vadybines priemones esamuoju laiku

Sukurta e.sveikatos suinteresuotųjų platforma, žiūr.

http://www.ehealth.lt/lt/bendradarbiavimas

Išleista monografija E. sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva, žiūr:

http://ebooks.mruni.eu/product/e-sveikatos-pltros-integruotos-transformacijos-suinteresuotj-pusi-tinklo-perspektyva

Angliškai:

http://ebooks.mruni.eu/product/integrated-transformations-ehealth-perspectives-stakeholders

ABSTRACT

E-health is perceived as the most imperative innovation in health system management. Therefore, just as any other innovation it should expect all inherent challenges — technical problems as well as a wide range of human factor issues. Research suggests that in the healthcare sector, resistance to innovations is “a significant, powerful and influential phenomenon, which forces people to oppose to novelties immediately, even before discussions start on the pros and cons of an innovation”[1].

The aim of the integrated study presented in the monograph — aiming for innovative and sustainable healthcare system, to assess the extent of e.health development and trends from the network perspective of stakeholders as the most important success factor in the e.health deployment.

Objectives are as follow:

1. Analyse and summarise examples of international good practice related to stakeholder engagement as one of the key success factors in e-health deployment;

2. Identify and characterise stakeholders of the national e-health system (with the help of social network analysis);

3. Investigate the scope and trends particular to engagement and participation of e-health developers, installers and users (stakeholders);

4. Design an integrated e-health deployment platform that promotes engagement and participation within the network of stakeholders;

5. Test the platform for integrated e-health network and identify functional barriers and risk;

6. Aiming for innovation and sustainability, design political, organisational and managerial measures for implementation of the platform for integrated e-health network.

Methods. In this research paper, the stakeholder perspective is highlighted on the basis of the innovative social network theory and principles of systems thinking (general systems theory). The research combines comparative analysis, quantitative and qualitative social research methods, social network analysis and experimental study.

Results. According to international experience, there are two main approaches emerging in countries with more developed e-health systems: the Welsh approach (for instance, Denmark, the Netherlands, Finland and New Zealand) and the traditional English approach. In terms of e-health, the EU still lacks legal regulation between member states.

Compared to the analysis made by the Ministry of Health of the Republic of Lithuania in 2011, the national e-health development is showing a positive trend. While in 2011, only a quarter of all surveyed institutions had e-health systems, our study demonstrated that at present, 67 per cent of professionals working at healthcare institution use e-health information systems on a daily basis. In addition, e-health stakeholders were identified: healthcare professionals (physicians, nurses, IT specialists, laboratory and other specialists), patients, health and IT policy makers and implementing entities, employees of IT companies. The role of a central node in a social network (the highest degree of centricity and cooperation) is usually undertaken by hospitals and outpatient clinics that implement projects as they become the owners of e-health products and have the best method to collect information about relevant e-health needs. For the time being, patients are almost completely ignored in the process of e-health development and deployment. Their role is mostly theoretical, based on knowing that they seem to be important for product development; however, no real efforts are made to make this practice operational. In the current period, the following three e-health services are mostly developed in Lithuania: online patient appointment reservation, completion of medical statements, online tracking of patient insurance and enrolment, online filling of the statistical form for outpatient accounting (currently, 025/a-LK-form). Significant inequalities exists in the overall development of e-health services as well as their accessibility and use among medical professionals and residents. E-health services are most accessible in Vilnius and other large cities and the least — in villages and small private healthcare institutions. Only a small number of healthcare professionals believe that Lithuania has a sufficient range of e-health information systems. Usually, managers, specialists and residents mention three services that are still missing: e-prescriptions, electronic health record and online patient appointment reservation. Awareness of e-health services among residents is poor. Among the main reasons why users are insufficiently informed, tend to underuse e-health systems and feel dissatisfied with the e-health deployment process is the availability of e-health system and stakeholder engagement in the decision-making and the development of e-health services aiming to ensure their acceptability to users. Although medical professionals perceive innovations in a more positive light, there is still a greater portion of the group that have a negative opinion regarding the actual process of e-health deployment and its extent. Along with problems related to financing (only one-third of surveyed institutions received EU Structural Funds), shortage of human resources (especially in small and rural healthcare institutions) and regulatory problems, issues related to deployment of innovations in management of processes became apparent, e.g. employee resistance to change, when certain groups of workers (especially, the elderly) avoid using new systems. The Ministry of Health has too many functions in the field of e-health while too few of them are entrusted to healthcare institutions. This can be partly explained by novelty of the e-health and evaluation of errors made during the first stage of the system’s development, when processes of e-health development lacked leadership and coordination of the Ministry. However, currently, there is a lack of bolder leadership among healthcare institutions in assuming functions of decision-makers.

Design of the model promoting stakeholder engagement and participation commenced with description of necessary managerial conditions and links between them, which determine support to stakeholder engagement and participation in the development of best e-health system solutions. The e-Health Platform for Stakeholder Cooperation was developed on the basis of the hierarchy of innovations in the health policy and healthcare management (people-centred, enabling strategies for health promotion, integrated healthcare and teamwork) and the interplay of various management theories. In the model, the management theory of knowledge management describes aims of the developed platform -to accumulate and analyse knowledge. Management of collective intelligence defines the purpose of the e-Health Platform for Cooperation -to create interaction between stakeholders aimed at new quality of collective knowledge. Management of stakeholders determines users of the e-Health Platform -who are e-health stakeholders and how to recognise them. The group role theory helps to recognise the mechanics behind stakeholder cooperation and related barriers. Structurally, the model is based on five elements: participants, a set of roles required for cooperation (CR), measures for collective intelligence management (MM), knowledge management process (KMP), and their interaction.

The model of the e-Health Platform for Stakeholder Cooperation (PSC) is based on the lifecycle of ideas, in which the main object under management is an idea, which survives all knowledge management cycles from accumulation to gestation of ideas. Despite the rather complex theoretical model, the platform available in the electronic space is very simple and user-friendly (see http://ehealth.lt). The e-Health Platform for Cooperation ensures the following benefits for the e-health system: learning, knowledge sharing thorough participation, trust-based development of networks, promotion and design of the knowledge process, and generation and accumulation of ideas. Testing of the e-Health Platform for Stakeholder Cooperation revealed an apparent need for the Platform. During the pilot, stakeholders not only demonstrated being in possession of knowledge and information regarding the development of the e-health system and related issues but also unveiled the need to update information. The pilot showed satisfaction of participants that resulted from facilitation of engagement and discussions. Voting for alternative proposals also reflected the need for engagement and greater participation, which can be interpreted as motivation to development the e-health system.

Applying the designed model in the continuous process through health management innovations and possibilities offered by social technologies, and effecting the interplay of management theories, problems generated in the e-Health Platform for Stakeholder Cooperation and suggested solutions produce a dynamic set of political, organisational and managerial measures that is constant and self-updating in current time, which is valuable for decision-making in e-health development. Consequently, the designed Platform automatically provides and updates political, organisational and managerial measures in real time.

ACKNOWLEDGEMENTS

Organisers of the monograph would like to express sincere gratitude to employees of the E-health Coordination and Implementation Division of the Ministry of Health for invaluable consultations; to managers and staff of healthcare institution and IT companies for time given to surveys and platform testing, and sharing of insights related to the development of the e-health system.

The team of researchers of the Mykolas Romeris University would like to thank the Research Council of Lithuania for support and assistance received while implementing the project funded from the European Social Fund according to the Global Grant measure, entitled Integrated transformation of e-Health: perspectives of stakeholder networks (project code No. VP1–3.1-ŠMM-07-K-02-029).

Authors of the study underline that the Ministry of Health and the Research Council are not responsible for the content provided in this publication.

SANTRAUKA

E.sveikata yra vertintina kaip svarbiausia sveikatos sistemos valdymo inovacija. Todėl susiduriama ne tik su techninėmis, bet ir su įvairiomis žmogiškojo faktoriaus problemomis, kurios būdingos diegiant naujoves. Tyrimai rodo, kad sveikatos apsaugos sektoriuje pasipriešinimas inovacijoms yra „reikšmingas, stiprus, įtakingas reiškinys, verčiantis priešintis naujovėms iš karto, dar iki pradėjus svarstyti inovacijos privalumus ir trūkumus“[2].

Monografijoje pristatomo kompleksinio tyrimo tikslas - įvertinti e.sveikatos plėtros mastą ir tendencijas iš suinteresuotųjų pusių, kaip svarbiausio e.sveikatos diegimo sėkmės veiksnio, tinklinės perspektyvos siekiant inovatyvumo ir tvaros sveikatos sistemoje.

Uždaviniai yra:

1. Išanalizuoti ir apibendrinti suinteresuotųjų pusių dalyvavimo, kaip vieno svarbiausio e.sveikatos diegimo sėkmės veiksnio, tarptautinius gerosios praktikos pavyzdžius;

2. Nustatyti ir charakterizuoti suinteresuotąsias puses nacionalinėje e.sveikatos sistemoje (naudojant tinklinių socialinių ryšių analizę);

3. Ištirti e.sveikatos kūrėjų, diegėjų ir naudotojų (suinteresuotų pusių) įtraukimo ir dalyvavimo e.sveikatos sistemoje mastą ir tendencijos.

4. Sukurti integruotą e.sveikatos diegimo platformą, skatinančią tinklinę suinteresuotojų pusių įsitraukimo ir dalyvavimo perspektyvą.

5. Išbandyti integruotą tinklinę e.sveikatos diegimo platformą ir nustatyti jos funkcionavimo barjerus ir riziką;

6. Sukurti politines, organizacines, vadybines priemones integruotos tinklinės e.sveikatos platformos įgyvendinimui siekiant inovatyvumo ir tvaros.

Metodai. Suinteresuotų pusių perspektyva šiame moksliniame darbe išryškinta remiantis inovatyvia tinkline socialinių ryšių teorija bei sisteminio mąstymo principais (bendroji sistemų teorija). Tyrime derinama lyginamoji analizė, kiekybiniai ir kokybiniai sociologinių tyrimų metodai, socialinių tinklų analizė bei (veiksmo) eksperimentinis tyrimas.

Rezultatai. Tarptautinėje praktikoje labiau išvystytas e.sveikatos sistemas turinčios šalys naudoja du taip vadinamus modelius: tai Velso (Danija, Olandija, Suomija, Naujoji Zelandija) ir tradicinį angliškąjį. ES trūksta teisinio reguliavimo tarp šalių diegiant e.sveikatą. E.sveikatos vystyme Lietuvoje yra stebima teigiama tendencija lyginant su 2011 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikta analize. Jei 2011 metais tik ketvirtadalis apklaustų įstaigų turėjo įsidiegusios e-sveikatos sistemas, tai mūsų atlikti tyrimai rodo, kad šiuo metu jau 67 proc. sveikatos priežiūros įstaigų specialistų e.sveikatos informacinėmis sistemomis naudojasi kiekvieną dieną. Nustatyti suuinteresuotieji e.sveikata dalyviai, kurie pagal savo interesus yra sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojos, IT specialistai, laboratorijos ir kt. specialistai), pacientai, sveikatos politiką ir IT politiką formuojantys ir įgyvendinantys sprendimų priėmėjai, IT firmų darbuotojai. Socialinio tinklo centriniais mazgais (didžiausias centriškumo laipsnis ir tarpininkavimo laipsnis) yra projektus įgyvendinančios ligoninės ir poliklinikos, kurios tampa e.sveikatos produkto savininkais, nes jos geriausiu būdu gali susirinkti informaciją apie e,sveikatos aktualiuosius poreikius. E.sveikatos sistemos kūrime ir diegime kol kas beveik visiškai yra ignoruojamas pacientas. Jo vaidmuo daugiau teorinis, žinant, kad jie lyg ir reikalingi produktui kurti, bet praktiškai pastangų nededama tai realizuoti. Dabartiniu laikotarpiu e.sveikatos sistemoje Lietuvoje labiausiai išvystytos šios trys e.sveikatos paslaugos: išankstinė pacientų registracija el. būdu, nedarbingumo lapelių pildymas, pacientų draustumo ir prisirašymo sekimas el. būdu, statistinės ambulatorinės apskaitos formos pildymas (dabartinė 025/a-LK-forma) el. būdu. Yra stebimi dideli e.sveikatos sistemos išvystymo ir diegimo netolygumai tiek paslaugų išvystyme ir prieinamume, tiek naudojimesi jomis gyventojų ir medikų tarpe. E.sveikatos paslaugos daugiausiai teikiamos Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose, mažiausiai – kaimuose ir mažose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Tik nedidelė dalis sveikatos priežiūros specialistų mano, kad Lietuvoje yra pakankamas e.sveikatos informacinių sistemų spektras. Dažniausiai tiek vadovų, tiek specialistų, tiek gyventojų buvo minimos trys paslaugos, kurių vis dar labiausiai trūksta: receptų formos pildymas el. būdu, elektroninė sveikatos istorija, išankstinė pacientų registracija el. būdu. Informuotumas apie e.sveikatos paslaugas gyventojų tarpe yra nepakankamas. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartotojai yra ir mažai informuoti ir per mažai naudoja e.sveikatos sistemas bei yra nepatenkinti e.sveikatos diegimo procesu yra ne vien e.sveikatos sistemos prieinamumas, bet ir suinteresuotųjų įtraukimas į sprendimų priėmimą bei į e.sveikatos paslaugų kūrimą, kad jos būtų priimtinos vartotojams. Nors naujoves medikai vertina labiau teigiamai, tačiau patį e.sveikatos diegimo procesą ir jo mastą visgi neigiamai vertinančių medikų yra žymiai daugiau, negu vertinančių teigiamai. Šalia finansavimo (ES struktūrines lėšas buvo gavę tik trečdalis apklausoje dalyvavusių įstaigų), žmogiškųjų resursų stygiaus (ypač mažose ir kaimo vietovių SPĮ), teisinio reguliavimo problemų aiškiai išryškėjo naujovių diegimo procesų valdyme problemos, pavyzdžiui, darbuotojų priešinimasis pokyčiams: tam tikros darbuotojų grupės (ypač vyresnių darbuotojų) vengimas naudotis įdiegta sistema. SAM vykdo per daug funkcijų e.sveikatos srityje ir per mažai jų tenka SPĮ. Tai iš dalies galima paaiškinti e. sveikatos naujumu ir pirmojo šios sistemos etapo klaidų įvertinimu, kai e.sveikatos sistemos kūrimo procesams trūko ministerijos vadovavimo ir koordinavimo. Vis dėlto šiuo metu pasigendama ryškesnio SPĮ lyderiavimo prisiimant formuotojo funkcijas.

Suinteresuotųjų įsitraukimą skatinantis ir dalyvavimą palaikantis modelis pradėtas kurti nuo būtinų vadybinių sąlygų ir vadybinių sąlygų tarpusavio ryšių, nulemiančių suinteresuotųjų įsitraukimą ir dalyvavimo palaikymą kuriant geriausius e.sveikatos sistemos sprendimus, aprasymo. E.sveikatos suinteresuotųjų bendradarbiavimo platforma sukurta remiantis sveikatos sistemos ir sveikatos priežiūros valdymo inovacijų (į žmogų orientuotos, jį įgalinančios, žmogaus sveikatinimo, integruotos sveikatos priežiūros, darbo komandoje strategijos), hierarchija ir valdymo teorijų sąveika. Modelyje žinių valdymas nusako kuriamos platformos tikslus (kaupti ir analizuoti žinias), kolektyvinio intelekto valdymas nusako e.sveikatos bendradarbiavimo platformos veikimo paskirtį (sukurti sąveiką tarp suinteresuotųjų siekiant naujos kolektyvinių žinių kokybės), suinteresuotųjų vadyba apibrėžia e.sveikatos platformos naudotojus (kas yra e.sveikatos suinteresuotieji ir kaip juos pažinti), vaidmenų grupėje teorija padeda pažinti kaip suinteresuotieji veikia kartu ir kokie trukdžiai veikimui drauge pasireiškia. Struktūriškai modelis yra grindžiamas penkiais elementais: dalyviai, bendradarbiavimui būtinų vaidmenų rinkinys (BV), kolektyvinio intelekto valdymo priemonės (VP), žinių valdymo procesas (ŽPV), bei jų sąveika. Minėtas modelis parodo dalyvavimo trimatę prigimtį. Žinių vadybos proceso ir sąveikos efektyvumas E(ŽVP+S) yra dinaminė funkcija, priklausanti nuo kolektyvinio intelekto valdymo priemonių (VP), nuo suinteresuotųjų rinkinio pilnumo, bendradarbiavimui būtinų vaidmenų (BV) pasireiškimo kokybės ir sąveikos efektyvumo: E(ŽVP+S) = f(VP,BV,S). E.sveikatos suinteresuotųjų bendradarbiavimo platformos (SBP) modelis yra grindžiamas idėjos gyvavimo ciklu, kuriame pagrindiniu valdymo objektu yra idėja, kuri išgyvena visus žinių valdymo ciklus, pradedant idėjų kaupimu ir baigiant idėjų brandinimu. Nežiūrint į gan sudėtingą teorinį modelį pati platforma elektroninėje erdvėje praktiškai yra labai paprasta ir draugiška vartotojams (žiūr. http://ehealth.lt). E.sveikatos bendradarbiavimo platforma sukuria šias e.sveikatos sistemai skirtas naudas: mokymąsi, dalijimąsi žinojimu dalyvavimo metu, pasitikėjimu grįstų tinklų kūrimąsi, žinių proceso skatinimą ir kūrimą, idėjų generavimą ir jų kaupimą. E.sveikatos suinteresuotųjų bendradarbiavimo platformos išbandymas pademonstravo akivaizdų e.sveikatos bendradarbiavimo platformos poreikį. Jau eksperimento metu suinteresuotieji pademonstravo, kad jie turi informacijos ir žinių apie e.sveikatos sistemos plėtrą ir problemas, bet taip pat jaučia informacijos atnaujinimo poreikį. Išbandymas pademonstravo dalyvių patirtą pasitenkinimą dėl įtraukimo ir diskusijos galimybių. Balsavimo už alternatyvius siūlymus taip pat atspindėjo įsitraukimo ir didesnio dalyvavimo poreikį, kuris gali būti traktuojamas kaip motyvacijos plėtoti e.sveikatos sistemą vertybė.

E sveikatos bendradarbiavimo platformoje dalyvių sugeneruotos problemos bei pasiūlyti jų sprendimo būdai tęstiniame procese pritaikant sukurtą modelį per sveikatos valdymo inovacijas ir socialinių technologijų galimybes, o taip pat įgyvendinant valdymo teorijų sąveiką sukuria nuolatinį ir dabartiniame laike savaime besiatsinaujinantį politinių, organizacinių ir vadybnių priemonių dinaminį rinkinį, kuris yra vertingas priimant sprendimus e.sveikatos vystyme. Todėl sukurta suinteresuotųjų bendradarbiavimo platforma automatiškai pateikia ir atnaujina politines organizacines ir vadybines priemones esamuoju laiku.

PADĖKA

Monografijos rengėjai nuoširdžiai dėkingi Sveikatos apsaugos ministerijos E.sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus darbuotojams už suteiktas konsultacijas, Sveikatos priežiūros įstaigų bei Informacinių technologijų kompanijų vadovams ir jų personalui už apklausoms bei platformos išbandymui skirtą laiką ir pasidalijimą savo įžvalgomis apie e.sveikatos sistemos vystymą.

Mykolo Romerio universiteto mokslininkų komanda dėkoja Lietuvos mokslo Tarybai už paramą ir pagalbą vykdant Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę finansuojamą projektą ,,E-sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva” (projekto kodas Nr. VP1–3.1-ŠMM-07-K-02-029).

Studijos autoriai pabrėžia, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Mokslo taryba nėra atsakingos už šioje studijoje pateiktą turinį.

IŠLEISTA STUDIJA

Sveikatos priežiūros darbuotojų ir gyventojų įtraukimo bei dalyvavimo e. sveikatos sistemoje mastas ir tendencijos Lietuvoje, žiūr.:

http://ebooks.mruni.eu/product/sveikatos-prieiros-darbuotoj-ir-gyventoj-traukimo-bei-dalyvavimo-e-sistemoje-mastas-tendencijos-lietuvoje

Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra lemia socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčius. Sveikatos apsaugos sektorius – ne išimtis, jis vis labiau priklauso nuo informacinių ir ryšių technologijų, padedančių plėtoti geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. „Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa parengta siekiant subalansuoti esamas ir naujai atsirandančias informacinių ir ryšių technologijų diegimo galimybes, nacionalines bei globalias tendencijas, artimiausio ir tolimesnio laikotarpio sveikatos apsaugos reikmes taip, kad būtų užtikrinta evoliucinė Lietuvos e-sveikatos sistemos plėtra, nuosekliai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę“ 1. Daugelis didelių ir sudėtingų informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo projektų (o tokių yra dauguma įgyvendinant nacionalines sveikatos informatikos programas) susiduria su vėluojančiais diegimo terminais, gerokai padidėjusiomis biudžeto sąnaudomis bei dažnai mažinamu techninio funkcionalumo reikalavimų sąrašu jau pradėjus projekto įgyvendinimo darbus. Be to, susiduriama su dar didesniais sunkumais, kai techniškai gerai įdiegtos informacinės sistemos nėra naudojamos. Lietuvos sveikatos politika e. sveikatos plėtros atžvilgiu ir jos akcentai, kai pirmiausia yra pabrėžiamos techninės specifikacijos, sąveikumo standartų vystymas ar viešųjų pirkimų taisyklių lankstumas, iš tiesų nėra tie aspektai, kurie lemia sėkmingą ar nesėkmingą į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros plėtrą. Tuo tarpu būtent šie konceptai gana dažni tarp pagrindinių nacionalinių e. sveikatos programų tikslų 2. Nagrinėjant proceso planavimo ir įgyvendinimo įtaką rezultatų kokybei ir efektyvumui, ypatingą dėmesį reikia skirti pokyčių vadybos perspektyvai ir suinteresuotųjų pusių, ypač būsimų diegiamų informacinių sistemų naudotojų, įtraukimo į šiuos procesus aspektams. Šios studijos tikslas – išsiaiškinti suinteresuotųjų pusių įtraukimo į e. sveikatos plėtros procesą mastą ir tendencijas Lietuvoje.

SANTRAUKA

Informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra sąlygoja socialinio ir ekonominio gyvenimo pokyčius. Sveikatos apsaugos sektorius – nėra išimtis, jis vis labiau priklauso nuo informacinių ir ryšių technologijų, padedančių plėtoti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas. „Lietuvos Respublikos elektroninės sveikatos sistemos 2009 – 2015 metų plėtros programa parengta siekiant subalansuoti esamas ir naujai atsirandančias informacinių ir ryšių technologijų diegimo galimybes, nacionalines bei globalias tendencijas, artimiausio ir tolimesnio laikotarpio sveikatos apsaugos reikmes taip, kad būtų užtikrinta evoliucinė Lietuvos e- sveikatos sistemos plėtra, nuosekliai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę“[3]. Daugelis didelių ir sudėtingų informacijos ir komunikacijos technologijų diegimo projektų (o tokių yra dauguma įgyvendinant nacionalines sveikatos informatikos programas) susiduria su vėluojančiais diegimo terminais, gerokai išaugusiomis biudžeto sąnaudomis bei dažnai mažinamu techninio funkcionalumo reikalavimų sąrašu jau pradėjus projekto įgyvendinimo darbus. Be to, susiduriama su dar didesniais sunkumais, kai techniškai gerai įdiegtos informacinės sistemos nėra naudojamos. Lietuvos sveikatos politika e-sveikatos plėtros atžvilgiu ir jos akcentai, kai pirmiausia yra pabrėžiamos techninės speficikacijos, sąveikumo standartų vystymas ar viešųjų pirkimų taisyklių lankstumas, iš tiesų nėra tie aspektai, kurie lemia sėkmingą ar nesėkmingą į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros plėtrą. Tuo tarpu būtent šie konceptai pakankamai dažnai yra sutinkami tarp pagrindinių nacionalinių e-sveikatos programų tikslų[4]. Ngrinėjant proceso planavimo ir įgyvendinimo įtaką rezultatų kokybei ir efektyvumui, ypatingą dėmesį reikia skirti pokyčių vadybos perspektyvai ir suinteresuotųjų pusių, ypač būsimų diegiamų informacinių sistemų naudotojų, įtraukimo į šiuos procesus aspektams. Šios studijos tikslas išsiaiškinti suinteresuotųjų pusių įtraukimo mastą ir tendencijas e-sveikatos plėtros procese Lietuvoje.

Tyrimų uždaviniai:

1. Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų personalo informuotumą apie e-sveikatos informacines technologijas, naudojimąsi šiomis technologijomis darbo vietoje, e-sveikatos technologijų vertinimą Lietuvoje bei savo sveikatos priežiūros įstaigoje, e-sveikatos technologijų diegimo proceso ypatumus bei problemas.

2. Išsiaiškinti SPĮ vadovų įtraukimo ir dalyvavimo e- sveikatos sistemoje mastą ir tendencijas: įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų vadovų informuotumą apie Lietuvoje diegiamas e-sveikatos technologijas, šių technologijų diegimo padėtį jų sveikatos priežiūros įstaigoje, naujų technologijų naudos vertinimą, šiame procese iškylančias problemas bei poreikius.

3. Išsiaiškinti gyventojų įtraukimo ir dalyvavimo e-sveikatos sistemoje mastą ir tendencijas, jų pasitenkinimą e-sveikatos būkle bei poreikius e-sveikatos srityje.

2013 05 31-2013 10 30 laikotarpiu buvo atlikti trys e- sveikatos kūrėjų, diegėjų ir naudotojų sociologiniai kiekybiniai tyrimai, kurių rezultatus pateikiame šiame leidinyje.

Tyrimų metodologija. Naudota kiekybinio sociologinio tyrimo metodologija. Pasirinkti metodai –anketinės respondentų apklausos. Apklausų tikslinės grupės: Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų personalas (gydytojai, slaugytojai ir laborantai), SPĮ vadovai, Lietuvos gyventojai, reprezentuojantys generalinę aibę. Kiekvieno tyrimo metodai aprašyti 2.2, 3.2 ir 4.2 skyriuose. Tyrimo instrumentais pasirinktos originalios autorių sukurtos apklausos anketos atskirai kiekvienai tiriamųjų grupei. Tyrimo anketa parengta remiantis teoriniu integruoto socio-techninio požiūrio konceptu, plačiau aprašytu šios studijos įvade, o taip pat e - sveikatos pagrindiniais elementais[5], taip pat darbo su suinteresuotomis pusėmis valdymo įrankiais parengtais remiantis autoriais Friedman and Miles[6] ir autorių supaprastintais suinteresuotųjų įtraukimo lygiais. Klausimynai rėmėsi logika, padiktuota dabartinės e-sveikatos vystymo problematikos, kuri buvo nustatyta prieš tai vykusių kokybinių tyrimų metu.

Tyrimų rezultatai. Stebima teigiama tendencija, lyginant su 2011 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atlikta analize, kurioje tik ketvirtadalis apklaustų įstaigų turėjo įsidiegusios e-sveikatos sistemas. Šiuo metu jau 67 proc. sveikatos priežiūros įstaigų specialistų e-sveikatos informacinėmis sistemomis jau naudojasi kiekvieną dieną. Du trečdaliai SPĮ vadovų e-sveikatos plėtrą yra numatę savo strateginiuose įstaigų plėtros planuose, trečdalis iš jų žino visus e-sveikatos modulius. Visgi stebimi dideli e-sveikatos diegimo netolygumai. E- sveikatos paslaugos daugiausiai teikiamos Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose, mažiausiai – kaimuose ir mažose privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Apie trečdalis sveikatos priežiūros darbuotojų dar sunkiai orientuojasi atskiruose e-sveikatos paslaugų teikimo elementuose.

Didžioji dauguma gyventojų apskritai savo patirtyje jau naudojasi įdiegtomis kai kuriomis e-sveikatos paslaugomis. Visiškai nesinaudojančių nėra daug - tik 17 proc. Kas antras- trečias gyventojas tai jau yra naudojęs per pastaruosius du metus. Tačiau naudojimasis atskirais moduliais yra labai nevienodas. Gyventojų naudojimasis e-sveikatos paslaugomis yra žymiai retesnis, negu jų žinomumas. Net populiariausia e-paslauga – registracija pas gydytoją internetu – apie kurią žino 66 proc. gyventojų, visgi ja naudojasi tik 30 proc. respondenų.

Labiausiai sveikatos sistemos darbuotojams yra žinomi šie Lietuvoje įdiegti e-sveikatos technologiniai sprendimai: išankstinė pacientų registracija el. būdu, nedarbingumo lapelių pildymas, pacientų draustumo ir prisirašymo sekimas el. būdu, statistinės ambulatorinės apskaitos formos pildymas (dabartinė 025/a-LK-forma) el. būdu. Dar vienuolika e-sveikatos technologinių sprendimų žino trečdalis ir daugiau medicinos specialistų. Dažniausiai ir yra teikiamos šios e-sveikatos paslaugos: nedarbingumo lapelių pildymas, pacientų draustumo ir prisirašymo sekimas el. būdu, statistinės ambulatorinės apskaitos formos pildymas (dabartinė 025/a-LK-forma) el. būdu. Būtent šiomis e-sveikatos technologijomis apklausti specialistai dažniausiai ir naudojasi. Visgi nedidelė dalis sveikatos priežiūros specialistų mano, kad Lietuvoje yra pakankamas e-sveikatos informacinių sistemų spektras. Dažniausiai tiek vadovų, tiek specialistų, tiek gyventojų buvo minimos trys paslaugos, kurių vis dar labiausiai trūksta: receptų formos pildymas el. būdu, elektroninė sveikatos istorija, išankstinė pacientų registracija el. būdu. Kaip tik šiems moduliams diegti pastaruoju metu ir yra skirti nacionaliniai e-sveikatos projektai.

Dauguma specialistų ir vadovų nurodė, kad jų SPĮ per 5 metus buvo įdiegtos naujos e-sveikatos informacinės sistemos ir pabrėžė teigiamas jo puses. Tačiau patį diegimo procesą ir jo mastą visgi neigiamai vertinančių medikų yra žymiai daugiau negu vertinančių teigiamai. Beje, ir medikų susidomėjimo lygmuo e-sveikata yra dar gana žemas. Nuo trečdalio iki pusės specialistų negalėdavo atsakyti į klausimus, nes nežinojo, kaip juos vertinti. Nedidelė specialistų dalis išsakė kritinių pastabų: e-sveikatos sistemos lėtina darbą, kaupiama informacija dažnai turi būti dubliuojama, t.y. kaupiama tiek popierine, tiek elektronine forma, padidėjo darbo krūvis.

Visgi ten, kur e-sveikatos sistemos įdiegtos, dauguma (trys ketvirtadaliai) apklaustų specialistų yra patenkinti įdiegtomis sistemomis, nurodoma, kad jomis patogu naudotis, kaupiama tikslesnė informacija, darbus galima padaryti žymiai greičiau, pagerėjo darbo organizavimas, sumažėjo popierinių dokumentų apimtys. Jeigu pats e-sveikatos informacinių technologijų diegimas vertinamas palankiai, tai kitų su šių technologijų veikimu susietų veikų (finansavimas, planavimas, projektavimas, informacijos sklaida ir t.t.) daugelis apklaustųjų įvertinti negalėjo.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vartotojai ir mažai informuoti ir mažai naudoja e-sveikatos sistemas yra ne vien e-sveikatos sistemos prieinamumas, bet ir suinteresuotųjų įtraukimas į sprendimų priėmimą.Į paslaugų kūrimą, kad jos būtų priimtinos vartotojams yra įtraukiama tik 2,6 proc. gyventojų ir 7 proc. medikų. Tik 2 proc. nuo besinaudojančių e-sveikatos paslaugomis gyventojų yra savo iniciatyva pateikę siūlymus, kaip gerinti e-sveikatą .

Dažniausiai sprendimus dėl e-sveikatos technologijų priima įstaigos vadovas. Čia daugeliu atveju yra atsižvelgiama į nacionalinę e-sveikatos plėtros strategiją ir veiksmų planą bei pasitarimą su atsakingomis valstybės institucijomis (pvz., SAM, IVPK ir kt.). Tik pusė atsakiusių medikų nurodė, kad vadovai su jais aptarė/ pristatė e-sveikatos informacinių sistemų/ technologinių sprendimų įtaką ir vietą organizuojant darbą konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje, dažniausiai jie sužino apie tai įdiegus technologinį e-sveikatos sprendimą arba pasirinkus konkretų produktą ir pristačius jį darbuotojams arba kuomet organizuojami darbuotojų mokymai, kaip naudotis vienu ar kitu nauju e-sveikatos technologiniu sprendimu, ir tik kas penktas medikas sužino nustatant SPĮ poreikius e-sveikatos informacinėms sistemoms/ technologiniams sprendimams ir įstaigos e-sveikatos plėtros prioritetus.. Daugeliu atvejų personalas nežino, ar SPĮ turi strateginį veiklos planą, kuriame yra numatytas e-sveikatos modulių diegimas artimiausiu metu. Dažniausiai apie numatomas įdiegti sistemas yra sužinoma sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų susirinkimuose. Dauguma personalo nežino, kas konkrečiai diegia naujas e-sveikatos informacines sistemas, kokie e-sveikatos moduliai bus diegiami artimiausioje ateityje jų įstaigoje. Tik penktadalis specialistų nurodė, kad jų buvo klausiama apie naujų modulių diegimą įstaigoje. Dar mažiau teikė siūlymus, kokie moduliai turėtų būti diegiami ateityje. Pusė iš jų nurodė, kad į jų pasiūlymus buvo atsižvelgta. Ketvirtadalis personalo nurodė žinantys, kad SPĮ yra patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų saugos nuostatai. Du trečdaliai apie tai visai nežino. Dar daugiau nežinančių yra apie pagrindinės SPĮ IS specifikaciją, diegimo instrukciją, naudotojų instrukcijas, incidentų registracijos ir valdymo tvarką, pakeitimų registrą, duomenų saugos nuostatus reglamentuojančius dokumentus, veiklos tęstinumo valdymo planą.

Yra nurodoma nemažai e-sveikatos diegimo problemų ir kliūčių. Jei neigiamai vertinantys e- sveikatos sistemas gyventojai dažniausiai nurodo, kad tų paslaugų per mažai arba jų apkritai nėra ir kad jiems iš viso trūksta informacijos apie teikiamas e-sveikatos paslaugas, tai medikai nurodo, kad daugiau ne pats e- sveikatos sprendimas ar jo diegimas yra vertinamas neigiamai, tačiau dažnu atveju su diegimu susiję procesai. Šalia finansavimo (ES struktūrines lėšas buvo gavę tik trečdalis apklausoje dalyvavusių įstaigų), žmogiškųjų resursų stygiaus (ypač mažose ir kaimo vietovių SPĮ) , aiškiai išryškėjo naujovių diegimo procesų valdymo problemų, pavyzdžiui, darbuotojų priešinimasis pokyčiams: tam tikros darbuotojų grupės (ypač vyresnių darbuotojų) vengimas naudotis įdiegta sistema. Kitas aspektas, sąlygojęs neigiamą nusistatymą – komunikacijos trūkumas su IT kompanijomis arba nesusikalbėjimas, kurio išdavoje įdiegta e- sveikatos informacinė sistema neatitiko naudotojų ir vartotojų poreikių. Akivaizdi žmogiškųjų resursų problema. Daugiau kaip pusė SPĮ vadovų nurodė, kad jų SPĮ nėra specialaus SPĮ IT skyriaus. Sostinėje tik penktadalis SPĮ neturi IT skyriaus. Akivaizdi problema yra jau įdiegtų e- sveikatos informacinių sistemų, e- sveikatos technologinių sprendimų suderinamumas su išorės SPĮ / kitų įstaigų informacinėmis sistemomis/ gebėjimas keistis duomenimis el. būdu. Vienu pagrindinių iššūkių, diegiant e-sveikatos sprendimus SPĮ, vadovai nurodė sistemų adaptavimą prie įstaigos poreikių, lėšų stygių, personalo įtikinimą naudotis įdiegtais technologiniais e-sveikatos sprendimais, nežinojimą, į kokius standartus orientuotis.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad siekiant didinti pasitenkinimą e- sveikatos plėtra, būtina įveikti vieną iš pagrindinių kliūčių – akcentuoti suinteresuotųjų pusių vaidmens svarbą kuriant ir diegiant nacionalinę e-sveikatos sistemą. Būtent suinteresuotųjų pusių įtraukimas – tyrimo duomenimis – akivaizdžiai nevykstantis procesas SPĮ, dažnai lemiantis nepasitenkinimą, bei esmines plėtros klaidas. Reta SPĮ atlieka ne tik darbuotojų nuomonių ir poreikių analizę IS atžvilgiu, bei pacientų nuomonių bei poreikių tyrimus

Galima teigti, kad e- sveikatos plėtros proceso sėkmė proporcingai nedidėja vien diegiant e- sveikatos informacines sistemas ar naujus technologinius e- sveikatos sprendimus. Tai procesas, tampriais priklausomybės ryšiais susijęs su įvairiomis suinteresuotųjų grupėmis bei priklausantis nuo pačios SPĮ dedamų pastangų. Kaip pagerinti šį procesą, šios studijos pabaigoje yra pateikiami autorių pasiūlymai.


[1]Jasulaitis, A.; Plenta, J.; Justickis, V.; Plentienė, J. 2012. Reasons of medical staff resistance against innovations, Health policy and management. 1(4): 272‒295.

[2]Jasulaitis, A.; Plenta, J.; Justickis, V.; Plentienė, J. 2012. Sveikatos apsaugos įstaigos darbuoto jų pasipriešinimo inovacijoms motyvai. Sveikatos politika ir valdymas. 1(4): 272‒295.

[3] Mykolo Romerio universiteto įgyvendinamas projektas E-sveikatos plėtros integruotos transformacijos: suinteresuotųjų pusių tinklo perspektyva” (projekto kodas Nr. VP1–3.1-ŠMM-07-K-02-029), finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę.

[4]Rotomskienė, R. (2011). Koncepcinis nacionalinio e. sveikatos plėtros proceso modelis Socialinės technologijos. 2011, 1(2): 415–426 .

[5] Dansky K. H., Thompson D., Sanner T. 2006. A framework for evaluating eHealth research. Evaluation and Program Planning, Volume 29, Issue 4, November, p. 397-404.

[6] Friedman, A. L., Miles, S. (2006). Stakeholders: Theory and Practice. New York: Oxford Unicversity Press Inc

  • Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius
  • Tel.: (8 5) 271 4625
  • El. p.: roffice@mruni.eu
  • www.mruni.eu
  • PVM mokėtojo kodas: LT119517219.
  • Budėtojas: (8 5) 271 4747