Universiteto teatras

Aktoriau!

Taip, tu. Net jei skaitai tai ir netiki, kad mes kalbamės, turi pripažinti, kad mane girdi. Kodėl netiki, kad ir aš tave girdžiu? Juk aktorius, stovintis scenoje, visada girdi publiką, nors ją ir slepia ryškios šviesos. Ir jei mane girdi, tada esi aktorius. Nes tikras aktorius yra tas, kuris publiką girdi net ir nebūdamos scenoje. Vadinasi, jis jau ruošiasi į ją lipti. Taip prasideda teatras.

Reikia pripažinti, kad į universiteto teatrą pirmiausiai ateina smalsuoliai. Tie, kurie vaikystėje žiūrėdami spektaklį labiausiai domėdavosi, kas slepiasi už juodų kulisų, kur dingsta aktoriai, iš kur atsiranda dekoracijos ir kaip keičiasi šviesos. Smalsuoliai, kurie pasibaigus spektakliui bandydavo prasmukti ant scenos tik tam, kad paliestų patikusią dekoraciją, apsigaubtų personažo palikti apsiaustu ir pagaliau pažiūrėtų į tuščią žiūrovų salę su tyliu pažadu sau, kad vieną dieną ją nuo scenos matys jau pilną žmonių.

Į universiteto teatrą ateina ir drąsieji, nebijantys palikti savo vardų ir gyvenimų tam, kad ant scenos liptų kaip personažas – Hamletas ar Ofelija, Faustas ar Margarita, teisuolis arba žudikas, laimingas ar bedalis. Kiek daug reikia drąsos, kad pavyktų gerai žinomą pjesės veikėją paversti gyvu, įdomiu personažu, nauju ir netikėtu ne tik žiūrovams, bet ir aktoriams. Taip, drąsieji ateina puikiai žinodami, kad galės būti bet kuo.

Pagaliau į universiteto teatrą ateina didieji atradėjai – o jų istorijos yra pačios įdomiausios. Teisės, psichologijos, verslo ir ekonomikos studentai, politologai ir pedagogai, kalbų ir istorijos specialistai, sociologai ir komunikatoriai įžengia pro teatro duris tam, kad atrastų jiems naujus pasaulius. Rinktis tikrai yra iš ko – teatrui nebaisūs praėję šimtmečiai, išgalvotos istorijos , seniai pamirštos dramos. Teatre viską galima atgaivinti, pažinti ir suprasti. Tikriausiai todėl tai yra puikus būdas pabėgti nuo kasdienybės ir rūpesčių, žadinti kūrybingumą.

Universiteto teatras, kaip pedagoginė priemonė, yra ypač naudingas norint pažinti save. Tai lavinamasis užsiėmimas vaizduotei ir kūnui. Neveltui teatre gauti įgūdžiai vėliau praverčia netikėtose situacijose. Tačiau didžiausias universiteto teatro privalumas yra bendruomenė – tie, su kuriais ruošiamasi spektakliui, laukiama premjeros, einama į sceną, tie, kurie per trumpą spektaklio vyksmo laiką tampa šeimos nariais, priešais, mylimaisiais ir draugais. Žinoma, draugystė lieka visada.

Vadovas Julius Dautartas
 
Laukiame naujų narių Universiteto teatro patalpose II-015. Pirmasis susitikimas organizuojamas rugsėjo 15 dieną, 17 valandą.