PATVIRTINTA
Mykolo Romerio universiteto
Senato 2008 m. spalio   7   d.
nutarimu Nr. 1SN- 13 

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mykolo Romerio universiteto studijų tvarka (toliau – Studijų tvarka) nustato studijų Mykolo Romerio universitete (toliau – universitetas) sistemą, priėmimo ir studijų organizavimo sąlygas, vertinimo sistemą, studentų ir klausytojų teises ir pareigas, jų santykius su Universitetu.
2. Pagrindinės sąvokos:
2.1. Studentas – asmuo,  studijuojantis universiteto nuosekliosiose studijose.
2.2. Klausytojas – asmuo,  studijuojantis universitete pavienius dalykus ar dalykų ciklą.
2.3. Gerai besimokantis studentas - studentas, kuris neturi akademinių skolų ir kurio studijų dalykų įvertinimų svertinis vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni“ dešimties balų vertinimo skalėje.
3. Ši tvarka studentams ir klausytojams taikoma tiek, kiek jų studijų nereglamentuoja senato ir kiti priimti teisės aktai.

II. STUDIJŲ TIPAI, PAKOPOS, FORMOS, BŪDAI

4. Mykolo Romerio universitete (toliau – Universitetas) yra organizuojamos dviejų tipų studijos:
4.1. nuosekliosios studijos;
4.2. nenuosekliosios studijos.
5. Universitete organizuojamos universitetinės ir neuniversitetinės aukštojo mokslo studijos.
6. Universitetinių studijų pakopos yra šios:
6.1. pagrindinės studijos (pirmos pakopos universitetinės ir neuniversitetinės studijos);
6.2. magistrantūra (antros pakopos universitetinės studijos);
6.3. doktorantūra (trečios pakopos universitetinės studijos).
7. Nuosekliųjų universitetinių ir neuniversitetinių studijų formos yra šios:
7.1. Pilno studijoms skiriamo laiko (angl. Full-time) studijų forma*.
7.2. Dalinio studijoms skiriamo laiko (angl. Part-time evening) studijų forma**.
7.3. Dalinio studijoms skiriamo laiko (angl. Part-time extramural) studijų forma***.
8. Atsižvelgiant į studijų intensyvumą, individualius studijuojančiojo poreikius, informacinių technologijų panaudojimą studijų procese, studijų programos ar jų dalys gali būti įgyvendinamos skirtingais būdais:
8.1. Intensyviųjų  studijų būdas – tai toks studijų organizavimo būdas, kai dėl specialių studentų ar jų grupių poreikių sudaromos galimybės dalį arba visą studijų programą išklausyti greičiau, nei numatyta studijų planuose.
8.2. Individualiųjų studijų būdas – tokioms studijoms sudaromi individualūs studijų planai ir grafikai.
8.3. Modulinių studijų būdas – tai toks studijų organizavimo būdas, kai visų studijų programos dalykų studijos, pagal jų išdėstymo studijų programoje vidinę logiką ir tarpusavio ryšius, organizuojamos ciklais (vienam studijų dalyko kreditui skiriant ne mažiau kaip savaitę). Vienu metu gali būti organizuojamos 1-2 dalykų studijos.
-----------------------------------------------
* Aukštojo mokslo įstatyme vadinamos dieninėmis studijomis
** Aukštojo mokslo įstatyme vadinamos vakarinėmis studijomis
*** Aukštojo mokslo įstatyme vadinamos neakivaizdinėmis studijomis

8.4. Nuotolinių studijų būdas – tai studijų būdas, pagrįstas šiuolaikinių informacinių komunikacinių technologijų naudojimu (studijų dalykams iš anksto yra parengta ir į nuotolinio mokymosi aplinką įdėta mokomoji medžiaga, kuri studentui prieinama internetu; darbas organizuojamas specialioje nuotolinio mokymosi aplinkoje, paskaitos transliuojamos vaizdo konferencijų būdu ir pan.).
8.5. Tęstinių studijų būdas – tai toks studijų būdas, kai organizuojamos studijos pagal nenuosekliųjų studijų programas ir jos yra skirtos asmenims, siekiantiems tobulinti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, profesiniams gebėjimams plėtoti.
8.6. Papildomosios studijos – tai toks studijų būdas, kai studijuojami studijų dalykai, kurių nėra studijavę ketinantieji stoti į aukštesnės pakopos studijas, nes šie dalykai yra būtini tam, kad studentas turėtų pakankamų žinių ir gebėjimų, reikalingų sėkmingoms magistrantūros studijoms. Papildomųjų studijų dalykai gali būti studijuojami savarankiškai, bet būtinai išlaikant egzaminą pagal universiteto patvirtintą programą.
8.7. Studijos po neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pripažinimo – tai tokios studijos į kurias priimami asmenys, prieš tai praėję universiteto nustatytą neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų pripažinimo procedūrą.
9. Studijų programos sandara, turinys ir apimtis (kreditais) vienoda visoms studijų formoms, nors trukmė (metais) gali būti skirtinga. Aukštasis išsilavinimas, įgyjamas baigus tos pačios programos skirtingų formų studijas, yra lygiavertis.
10. Kiekvieno studijų dalyko valandos dalinamos auditoriniam ir savarankiškam darbui:
10.1. Auditorinis darbas – tai dėstytojo vadovaujamos studijos. Tai gali būti paskaitos, seminarai, pratybos, laboratoriniai darbai, atsiskaitymai, egzaminai ir pan.
10.2. Savarankiškas darbas – tai mokomosios, mokslinės ir metodinės literatūros studijos, rašto ir mokslinių tiriamųjų darbų rengimas, projektų įgyvendinimas ir kita studento savarankiška veikla, leidžianti plėtoti bendrąsias ir specialiąsias studijų programoje numatytas kompetencijas.
11. Studijų programose gali būti numatyta studentų praktika ir/arba stažuotė  – tai praktikos/stažuotės vadovų ir dėstytojų vadovaujamos studijos, kurių metu studentai taiko įgytas žinias bei tobulina įgūdžius profesinės veiklos vietose.

III. STUDIJŲ APIMTIS IR TRUKMĖ

12. Studijų apimtis universitete yra skaičiuojama nacionaliniais kreditais. Vienas nacionalinis kreditas yra lygus 40 sutartinių studijuojančio darbo valandų (atitinka vieną jo darbo savaitę). Vienas nacionalinis kreditas yra prilyginamas 1,5 ECTS kreditui.
13. Studijų trukmė skaičiuojama metais. Optimalus studijuojančio krūvis per mokslo metus – 40 nacionalinių arba 60 ECTS kreditų. Pagrindinių universitetinių studijų programos apimtis yra 140-180 kreditų.
14.  Magistrantūros studijų programų apimtis yra 60-80 kreditų.
15. Doktorantūros studijų programos apimtis yra ne mažiau kaip 20 kreditų.
16.  Neuniversitetinių studijų programos apimtis yra nuo 120 iki 160 kreditų.
17. Konkrečių studijų programų apimtis kreditais ir trukmė metais pagal studijų formas nurodoma studijų programų aprašuose.
18.  Nenuosekliųjų studijų apimtis ir trukmė priklauso nuo studijuojančio individualių poreikių.

IV. PRIĖMIMAS Į UNIVERSITETĄ
PIRMASIS SKIRSNIS. PRIĖMIMAS Į NUOSEKLIĄSIAS STUDIJAS

20. Stojantieji į pirmos ir antros pakopų nuosekliąsias studijas priimami į:
20.1.  valstybės finansuojamas vietas;
20.2. studijuojančių savo lėšomis vietas.

21. Asmenys, kurie  studijuoja pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, kurią jie yra baigę valstybės finansuojamoje vietoje, jeigu ne mažiau kaip už pusę baigtos studijų programos jie nemokėjo; vienu metu studijuoja pagal dvi tos pačios pakopos studijų programas (jie moka už vieną studijų programą pasirinktinai); yra užsieniečiai, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip, gali būti priimami studijuoti į nuosekliąsias studijas tik kaip studentai, mokantys už studijas.
22. Priėmimą studijuoti į nuosekliąsias studijas organizuoja rektoriaus įsakymu sudaryta Studentų priėmimo komisija.
23. Dokumentų priėmimo tvarka, konkurso sąlygos bei lengvatos nustatomos Priėmimo į universitetą taisyklėse ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti tvarkoje, kurios kasmet rengiamos atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktas bendrąsias studentų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas nuostatas. Priėmimo taisyklės tvirtinamos Universiteto senato.
24.  Studentai pagal studijų kryptis, pakopas, formas ir finansavimo pobūdį į nuosekliąsias studijas priimami konkurso būdu.
25. Į nuosekliąsias pagrindines studijas (pirma pakopa, universitetinės ir neuniversitetinės studijos) priimami asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį ar jam prilygintą išsilavinimą. Baigusieji pagrindines studijas įgyja bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar profesinę kvalifikaciją.
26. Į Teisės ir policijos veiklos, Teisės ir valstybės sienos apsaugos pagrindinių universitetinių bei Policijos veiklos neuniversitetinių studijų programas gali būti priimti Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal asmenines savybes ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę tinkantys policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybų ir (arba) kitų statutinių tarnybų pareigūno darbui.
27. Su priimtais į universitetą studentais sudaromos studijų sutartys, o su studentais, įstojusiais į Teisės ir valstybės sienos apsaugos, Teisės ir policijos veiklos ir Policijos veiklos studijų programas, sudaromos trišalės sutartys su atitinkamomis institucijomis.
28.  Į nuosekliąsias magistrantūros studijas (antra pakopa) priimami asmenys, turintys bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys studijų programos reikalavimus. Baigusieji studijas įgyja magistro kvalifikacinį laipsnį.
29. Į doktorantūros studijas (trečia pakopa) priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys studijų programos reikalavimus. Priėmimo į doktorantūrą tvarką nustato Doktorantūros reglamentas ir Priėmimo į universiteto doktorantūrą taisyklės.
 

ANTRASIS SKIRSNIS.  PRIĖMIMAS Į NENUOSEKLIĄSIAS STUDIJAS

30. Į nenuosekliąsias studijas priimami asmenys, siekiantys tobulinti arba keisti profesinę kvalifikaciją, taip pat įgyti profesiniam arba bendrajam išsilavinimui plėtoti reikalingų žinių ir gebėjimų. Asmenys, priimti į nenuosekliąsias studijas, įgyja Universiteto klausytojo statusą.
31. Priėmimą į nenuosekliąsias modulinio-kaupiamojo pobūdžio studijas ir į studijas po neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų pripažinimo organizuoja Universiteto Tęstinių studijų centras, o į nenuosekliąsias nuotolines studijas - Nuotolinių studijų centras.
32. Klausytojai į nenuosekliąsias nuotolines studijas priimami tokia tvarka:
32.1. Universitete organizuojamas nuolatinis klausytojų priėmimas į nenuosekliąsias nuotolines studijas. Atsižvelgiant į pretendentų poreikius ir Universiteto galimybes, studijuoti atskirus pasirinktus studijų dalykus priimami ne jaunesni nei 16 m. amžiaus asmenys. Jei asmuo, pageidaujantis studijuoti nuotoliniu būdu, yra jaunesnis nei 18 metų, sutartį pasirašo Universitetas ir jo tėvai (globėjai).
32.2.  Pretendentai, pageidaujantys tapti nenuosekliųjų nuotolinių studijų klausytojais ir studijuoti atvirtosiose nuotolinėse studijose, internetu registruojasi į pasirinktų atskirų dalykų studijas ir užpildo prašymo formą, pateikia reikalingus dokumentus.
32.3. Universiteto ir asmens ar jo tėvų (globėjų) nuotolinių studijų klausytojo sutartis įsigalioja, kai klausytojas Nuotolinių studijų centrui pateikia mokesčio už studijas kvito kopiją arba banko pavedimo kopiją.
33. Nenuosekliųjų tęstinių studijų klausytojų priėmimo tvarka, konkurso sąlygos apibrėžiamos Priėmimo į universiteto tęstines studijas taisyklėse, kurias kiekvienais metais tvirtina Universiteto senatas.

V. STUDIJŲ PROGRAMOS IR JŲ TURINYS
PIRMASIS SKIRSNIS. NUOSEKLIŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS

34. Studijų programą rengia, jos įgyvendinimu ir kokybe rūpinasi katedros, fakultetai ir studijų programų komitetai, į kurių sudėtį įtraukti yra studentų atstovai. Tarpfakultetinės studijų programos rengiamos rektoriaus įsakymu, svarstomos fakultetų tarybose ir jas tvirtina Universiteto senatas. Fakultetinės studijų programos rengiamos dekano įsakymu, svarstomos fakulteto taryboje ir jas tvirtina Universiteto senatas. Analogiškai rengiamos ir jungtinės studijų programos.
35.  Studijų programos rengiamos atskirai visų pakopų studijoms: bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros. Doktorantai sudaro individualias studijų ir mokslinių tyrimų programas.
36.  Studijų programa apima tam tikros studijų krypties tikslų, turinio, metodų ir priemonių, akademinio ir profesinio personalo ir materialiųjų galimybių visumą. Baigus studijų programą suteikiamas kvalifikacinis laipsnis arba/ir tam tikros profesinės kvalifikacijos.
Universitetinės pagrindinių studijų programos
37. Pagrindinių (bakalauro) studijų programą sudaro trys studijuojamų dalykų blokai: bendrojo universitetinio lavinimo dalykai, studijų programos pagrindų dalykai, studijų programos specialaus lavinimo dalykai. Taip pat programai priskiriami ir laisvai pasirenkami dalykai. Dalis šių aukščiau paminėtų trijų blokų dalykų studijuojami kaip alternatyvūs.
37.1. Pirmas blokas. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykai apima fundamentaliuosius filosofinius pasaulėžiūros dalykus (tarp jų ir studijuojamos mokslo srities filosofinius pagrindus) ir kitų studijų krypčių dalykus. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykų apimtis – ne mažesnė kaip 13 kreditų. Bendrojo universitetinio lavinimo dalykų blokas suskirstytas į du pogrupius: privalomųjų dalykų ir alternatyviai pasirenkamų dalykų.
37.2. Antras blokas. Studijų programos pagrindų dalykai apima studijuojamos mokslo krypties dalykus. Jų apimtis studijų programoje – ne mažesnė kaip 60 kreditų.
37.3. Trečias blokas. Studijų programos specialaus lavinimo dalykai apima studijuojamos mokslo krypties dalykus. Į šią grupę įeina baigiamieji egzaminai (baigiamieji darbai). Studijų programos specialaus lavinimo dalykų apimtis – ne mažesnė kaip 40 kreditų. Studijų programos specialaus lavinimo dalykų blokas skirstomas į du pogrupius: privalomųjų dalykų ir alternatyviai pasirenkamų dalykų.
38. Alternatyviai pasirenkami dalykai. Kai kurie pirmo ir trečio blokų dalykai studentams kiekvieną semestrą siūlomi pasirinkti alternatyviai.
39.  Laisvai pasirenkami dalykai sudaro studentams galimybę patiems iš dalies formuoti studijų programos turinį, pasirinkti norimą studijuoti dalyką. Šie studijų dalykai gali priklausyti įvairioms studijų programoms, būti dėstomi Universitete arba kitose Lietuvos, užsienio šalių aukštosiose mokyklose. Laisvai pasirenkami dalykai pagrindinių universitetinių studijų programose sudaro ne mažiau kaip 5 proc. (7-9 kreditai) visų privalomųjų dalykų apimties.
40.  Universitetinių pagrindinių studijų programose numatytų praktikų apimtis – ne mažiau kaip 10 kreditų.
41.  Specifiniai reikalavimai studijų dalykams ir jų blokams yra nustatomi skirtingų studijų krypčių reglamentuose.

Magistrantūros studijų programos

42. Magistrantūros studijų programos - tai asmens profesinei ar mokslinei kvalifikacijai tobulinti skirtos antros pakopos nuosekliosios universitetinės studijos.
43.  Kai magistrantūros studijų kryptis nesutampa su baigtų pagrindinių studijų kryptimi, magistrantūros studijų programos apraše gali būti nurodoma, kad tam tikras pagrindines studijas baigusiems asmenims būtinos papildomos studijos. Papildomų studijų dalykų sąrašas ir studijų turinys nustatomas vadovaujantis Universiteto patvirtinta tvarka. Papildomų studijų apimtis asmenims, turintiems bakalauro kvalifikacinį laipsnį, negali būti didesnė negu 40 kreditų, o asmenims, turintiems profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį, – ne didesnė nei 80 kreditų. Jeigu ketinančiam studijuoti magistrantūroje trūksta daugiau žinių ir gebėjimų, jis turi įgyti tas žinias ir gebėjimus studijuodamas pagal nuosekliųjų pagrindinių studijų programą.
44. Universitete įgyvendinamos gilinamosios ir plečiamosios magistrantūros studijų programos. Gilinamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta gilinti studento kompetencijai, įgytai per pirmos pakopos (pagrindinių) studijų programą, kai pastaroji yra tos pačios studijų krypties, kaip ir magistrantūros studijų programa, arba kitos krypties, nurodytos magistrantūros studijų programos apraše. Plečiamoji magistrantūros studijų programa – studijų programa, skirta studento kompetencijai išplėsti kita (palyginti su pagrindinėmis studijomis) studijų kryptimi, tikslingai derinant šias studijas su kompetencija, įgyta per pagrindines studijas ir (arba) per praktinės veiklos patirtį. Kai kompetencija plečiama keliomis studijų kryptimis, plečiamoji magistrantūros studijų programa vadinama tarpkryptine. Plečiamosios magistrantūros studijų programos tikslingumas ir dermė su atitinkama pagrindinių studijų kryptimi ar programa (kryptimis, programomis) turi būti specialiai pagrįsta (ypač nurodant tokių studijų poreikį).
45.  Ne mažiau kaip 80 procentų gilinamosios magistrantūros studijų metu ir ne mažiau kaip 60 procentų plečiamosios magistrantūros studijų programos apimties sudaro gilinamojo lygio dalykai, kurių turinys paremtas arba dalykais, studijuotais anksčiau baigtų pagrindinių studijų programoje, arba kitos krypties pagrindinių studijų lygio specialiaisiais dalykais, studijuojamais magistrantūros studijų pradžioje. Kursiniai projektai ir baigiamasis magistro darbas yra gilinamieji.
46.  Magistrantūros studijų programą sudaro šios tikslinės dalys:
46.1. studijų krypties  pagrindiniai dalykai (magistrantūros studijų metu negali būti kartojama tai, kas buvo studijuota kaip pagrindai tos pagrindinių studijų krypties, kurios absolventai priimami į magistrantūrą);
46.2.  gilinamojo lygio studijų dalykai (jų turinys paremtas arba dalykais, studijuotais anksčiau baigtų pagrindinių studijų metu, arba kitos krypties pagrindinių studijų lygio specialiaisiais dalykais, studijuojamais magistrantūros pradžioje).
46.3.  pasirenkamieji studijų dalykai (alternatyviai pasirenkami) – sudaro studentui galimybę pasirinktinai pagilinti specialiąsias kompetencijas.
46.4.  magistrantūros studijų programose priklausomai nuo programos tikslų ir uždavinių gali būti numatyta studentų praktika arba stažuotė.
47. Savarankiškas studento darbas sudaro ne mažiau kaip 30 procentų kiekvieno studijų dalyko apimties.
48. Baigiamajam darbui atlikti ir apginti skiriama ne mažiau kaip 25 procentai studijų programos apimties.

Doktorantūros studijos

49. Doktorantūra apima studijas, specialiųjų ir perkeliamųjų gebėjimų ugdymą, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą.
50. Doktorantų individualiųjų studijų ir mokslinių tyrimų programų sudarymo tvarką reglamentuoja Doktorantūros reglamentas.
Neuniversitetinės pagrindinių studijų programos
51. Neuniversitetinės studijų programos sudaromos iš bendrojo lavinimo, studijų krypties pagrindų ir specialiosios (profesinės) dalių:
51.1. bendrojo lavinimo dalis – ne mažesnė kaip 8-10 kreditų; tai priklauso nuo programos apimties;
51.2. studijų krypties pagrindų dalis – ne mažesnė kaip 30-40 kreditų; tai priklauso nuo programos apimties;
51.3. specialioji (profesinė) dalis – ne mažesnė kaip 48-64 kreditai; tai priklauso nuo studijų programos apimties (jeigu studijų krypties reglamentas nenustato kitaip).
52. Neuniversitetinėje studijų programoje numatoma praktika ir kitas praktinis rengimas sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų apimties, t.y. ne mažiau kaip 40-53 kreditų.
53.  Neuniversitetinių studijų programoje baigiamajam darbui rengti ir ginti bei baigiamiesiems egzaminams (jei jie būtini) turi būti skiriama ne mažiau kaip 6 kreditai. Jei baigiamasis darbas nerengiamas, tai baigiamiesiems egzaminams skiriama ne mažiau kaip 3 kreditai.

ANTRASIS SKIRSNIS. NENUOSEKLIŲJŲ STUDIJŲ PROGRAMOS

54. Fakultetai, katedros, centrai ir kiti studijas organizuojantys padaliniai gali rengti nenuosekliųjų studijų programas, kuriose tęstinių arba nuotolinių studijų būdu studijuoja asmenys, siekiantys tobulinti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti. Šios programos sudaromos remiantis numatomais studijuojančiųjų poreikiais arba sutartyse su įmonėmis ir organizacijomis aptartais studijų rezultatais.

VI. STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS. BENDROSIOS STUDIJŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS

55. Universitete nuosekliosios (pagrindinės, magistrantūros) studijos vyksta pagal Lietuvoje nustatyta tvarka įregistruotas studijų programas. Doktorantūros studijos vyksta pagal senato patvirtintą Doktorantūros reglamentą. Doktorantų individualias studijų ir mokslinių tyrimų programas tvirtina Doktorantūros komisija.
56.  Studijoms organizuoti sudaromi studijų programų planai semestrais, dalimis, ciklais ir pan., bei sudaromi atkirų studentų grupių ir srautų studijų tvarkaraščiai.
57.  Nenuosekliosioms studijoms realizuoti pagal klausytojų poreikius gali būti sudaromos individualios studijų programos ir studijų planai.
58.  Studijos vyksta valstybine - lietuvių - kalba. Ne lietuvių kalba dėstoma, kai:
58.1. studijų programos turinys siejamas su kitos kalbos studijavimu;
58.2. studijų dalykus dėsto užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai;
58.3. realizuojamos jungtinės, su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis parengtos, studijų programos
58.4. studijos skiriamos užsienio piliečiams. Paskaitas, dėstomas užsienio piliečiams, gali lankyti visi pageidaujantys studentai.
59. Lietuvių kalba dėstomose studijų programose visi rašto darbai (baigiamieji darbai, kursiniai projektai ir kt.) rašomi lietuvių kalba. Išimties tvarka baigiamasis darbas gali būti rašomas užsienio kalba, kai tai daryti yra tikslinga (studentas rengė darbą užsienio aukštojoje mokykloje, jo vadovas yra užsienio dėstytojas ir kt.).
60. Studijas planuoja, organizuoja, vykdo fakultetai, katedros ir centrai. Studijų organizavimą Universitete koordinuoja Studijų direkcija.
61.  Bazinis studijų programos planavimo vienetas yra studijų dalykas, nuosekliai dėstomas vieną ar kelis semestrus, intensyviu ciklu kelias savaites, nuotoliniu būdu ir kitais studijų organizavimo būdais. Studijų dalyką gali sudaryti paskaitos, pratybos, seminarai, studento savarankiškas darbas, mokslinis tiriamasis darbas, projektavimo ir kiti darbai ar jų deriniai.

Studijų programas ir studijų dalykų programas reglamentuojantys dokumentai

62. Kiekvieno studijų procese dėstomo dalyko studijos organizuojamos pagal studijų dalyko planus ir dalyko programą. Dalyko programą ir metodiką rengia Katedra, atestuoja Studijų programų komitetas, tvirtina Fakulteto taryba.
63.  Dėstomo dalyko programoje pateikiamas bendrasis kurso aprašas (apimtis kreditais, paskirtis, reikšmė studentui), nurodomi šio dalyko dėstymo tikslai (tikėtini studijų rezultatai) ir uždaviniai, mokymo formos, metodai ir būdai, kurso turinys (auditorinio ir savarankiško darbo temos), studentų atsiskaitymo formos, būdai, užduočių pobūdis ir atlikimo terminai, žinių vertinimo kriterijai, pateikiami privalomos ir papildomos literatūros sąrašai.
64.  Kiekvienoje antros pakopos (magistrantūros) studijų dalyko programoje, be viso kito, nurodoma, koks turi būti studento pasirengimas prieš pradedant studijuoti dalyką.
65. Jeigu studijų plane keičiasi dalyko kreditai, atsiskaitymo forma, savarankiško ir darbo auditorijose santykis, savarankiško darbo išraiška ar kita, atnaujinama ir dėstomo dalyko programa. 

Studijų planų ir tvarkaraščių sudarymo principai

66. Sudarant visų universitetinių pagrindinių (bakalauro) studijų programų planus ir tvarkaraščius, laikomasi studijų dalykų išdėstymo nuoseklumo pagal vidinę studijų programos struktūros logiką ir dalykų ryšius. Visi pirmos (bakalauro) pakopos studijų programos dalykai suskirstomi į tris blokus, taip pat sudaromas laisvai pasirenkamų dalykų sąrašas:
66.1. Pirmasis blokas - bendrieji universitetiniai dalykai. Studijuojantiems  pilno studijoms skiriamo laiko (ang. Full-time) ir dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time evening) studijų forma šio bloko studijos planuojamos per pirmuosius dvejus metus. Studijuojantieji dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time extramural) studijų forma šiuos dalykus gali studijuoti ir trečiaisiais studijų metais. Šį bloką sudaro privalomieji ir alternatyviai pasirenkami dalykai.
66.2. Antrasis blokas - studijų krypties pagrindų ir trečias blokas - specialiosios studijų dalies dalykai. Jų studijos išdėstomos per visus studijų metus, atsižvelgiant į jais teikiamų žinių ir studijoms reikalingų gebėjimų loginę seką studijų programoje ir dalykų tarpusavio ryšius. Antrą bloką sudaro privalomieji dalykai, trečią bloką – privalomieji ir alternatyviai pasirenkami dalykai.
66.3. Laisvai pasirenkami dalykai studijų programose numatyta apimtimi gali būti studijuojami visą studijų laiką. Juos studentai renkasi iš laisvai pasirenkamųjų dalykų sąrašų.
66.4. Dalykų paskaitos organizuojamos studentų srautams arba grupėms – tai priklauso nuo dalyką pasirinkusių studentų skaičiaus.
67. Sudarant antros pakopos studijų planus ir tvarkaraščius laikomasi studijų dalykų išdėstymo nuoseklumo pagal vidinę studijų programos struktūros logiką ir dalykų ryšius, magistrantūros studijų programos tipą.
68.  Magistrantūros pradžioje studijuojami studijų krypties pagrindiniai dalykai, o po jų - gilinamojo lygio studijų dalykai.
69.  Neuniversitetinių ir pirmos (bakalauro) universitetinių studijų pakopos studijų programose praktika išdėstoma atsižvelgiant į studijų programos pobūdį.
70.  Kiekviena praktika įforminama kaip atskiras savarankiškas studijų dalykas. Detaliau praktikos organizavimo ir vykdymo reikalavimai pateikiami dekanų patvirtintuose Praktikos nuostatuose.
71.  Kiekviena studijų programa baigiama baigiamaisiais egzaminais arba baigiamojo darbo gynimu.
72.  Studijų tvarkaraščius sudaro fakultetai ir jas organizuojantys kiti padaliniai. Fakultetuose ir kituose padaliniuose yra asmenys, atsakingi už studijų tvarkaraščių sudarymą.
73. Studijų tvarkaraščiai sudaromi atskirų studijų programų studentų grupėms, srautams. Tvarkaraščius srautams sudaro fakultetai, koordinuoja Studijų direkcija. Tvarkaraščius atskiroms studentų grupėms sudaro fakultetai, Tęstinių studijų centras. Fakultetų tvarkaraščius tvirtina dekanai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki semestro pradžios. Tęstinių studijų centro kursų ciklų tvarkaraščius tvirtina studijų prorektorius, o atskirų kursų tvarkaraščius – minėto centro direktorius ne vėliau kaip prieš savaitę iki kurso pradžios.
74.  Visų egzaminų sesijos tvarkaraščius tvirtina, skelbia ir keičia dekanai, o Tęstinių studijų centro – studijų prorektorius
75.  Studijų tvarkaraščiai reguliuoja auditorinio darbo organizavimą. Tvarkaraščiuose nurodomos auditorinio darbo formos, jų laikas, trukmė ir vieta. Tvarkaraščiai sudaromi semestrams. Kiekvieno semestro tvarkaraštis skelbiamas likus ne mažiau kaip savaitei iki registravimosi pradžios.
76. Studijų dalykai baigiami egzaminais arba studento savarankiškai atliktu darbu (projektu), o praktika, kursiniai darbai yra ginami ir vertinami pagal fakultetų patvirtintus praktikos nuostatus ir kursinių darbų reikalavimus.

ANTRASIS SKIRSNIS. NUOSEKLIŲJŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS

77. Už nuosekliųjų studijų organizavimą yra atsakingi fakultetai ir katedros.
78. Kiekviename fakultete skiriami atsakingi darbuotojai (metodininkai), administruojantys ir koordinuojantys pirmos ir antros pakopos studijas bei neformaliojo ir savaiminio mokymosi pripažinimo procedūros organizavimą. Trečios pakopos studijas administruoja ir koordinuoja Doktorantūros skyrius.
79. Auditorinio darbo proporcijos vienam studijų dalyko kreditui pagal studijų formas, būdus ir pakopas yra tokios:
79.1. Pilno studijoms skiriamo laiko (angl. Full-time) studijos. Pagrindinių studijų programų auditoriniam darbui skiriama 45-80 proc. studijų laiko. Antros pakopos – 40-70 proc. studijų laiko.
79.2. Dalinio studijoms skiriamo laiko (angl. Part-time evening) studijos. Pagrindinių studijų programų auditoriniam darbui skiriama 35-65 proc. Antros pakopos – 30-35 proc.
79.3. Dalinio studijoms skiriamo laiko (angl. Part-time extramural) studijos. Pagrindinių studijų programų auditoriniam darbui skiriama 10-45 proc. studijų laiko. Antros pakopos – 5-40 proc. studijų laiko. Auditorinis darbas organizuojamas paskaitų sesijomis.
79.4. Nuotoliniu būdu įgyvendinant pagrindines ir antros pakopos studijas, auditoriniam darbui skiriama ne mažiau kaip 10 proc. studijų laiko (auditorinio darbo valandoms nuotolinėse studijose tai visos dėstytojo darbo valandos, praleistos dirbant tiesioginio darbo tinkle metu).
79.5. Organizuojant studijas tęstinių studijų būdu ir modulinių-kaupiamųjų studijų būdu auditoriniam darbui skiriama tiek pat valandų, kaip ir dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time extramural) studijoms arba nuotoliniu būdu pagal studijų programų pakopas.

Individualieji studijų planai

80. Savo studijas studentai organizuoja pagal individualiuosius studijų planus, kuriuos sudaro mokslo metams ir tikslina kiekvieną semestrą, remdamiesi konkrečiomis studijų programomis, šios tvarkos reikalavimais bei savo pasirinkimu.
81. Kiekvienais mokslo metais iki gegužės 1 d. studentai, rinkdamiesi studijų dalykus, sudaro kitų mokslo metų individualiuosius studijų planus. Individualiųjų studijų planų sudarymo klausimais studentus konsultuoja dekanato darbuotojai ir metodininkai. Individualieji rudens studijų planai gali būti koreguojami per dvi pirmąsias mokslo metų savaites iki rugsėjo 14 d., pavasario semestro planai – iki kiekvienų metų vasario 14 d. Sudarytus individualiuosius studijų planus ir pakeitimus tvirtina dekanas.
82. Valstybės finansuojamo studento individualiojo studijų plano vieno semestro apimtis – ne mažiau kaip 20 kreditų, o vienerių mokslo metų – 40 kreditų. Už studijas mokantys studentai gali sudaryti ir mažesnės kaip 20 kreditų apimties individualųjį studijų planą, atitinkamai pailgindami studijų trukmę.
83. Į individualųjį studijų planą turi būti įtraukti visi pasirinktos studijų programos privalomieji studijų dalykai ir nustatytas skaičius alternatyviųjų dalykų. Studentui savo nuožiūra ir pagal universiteto siūlomus pasirinkimus leidžiama formuoti originalų alternatyviųjų studijų dalykų rinkinį. Sudarant individualųjį studijų planą, suderinus su dekanatu, programoje nurodytus studijų dalykus galima pakeisti ekvivalentiško turinio dalykais iš kitos Universiteto ar kitos aukštosios mokyklos studijų programos. Tokiu atveju studentas rašo prašymą fakulteto dekanui dėl leidimo pasirinkti ekvivalentišką studijų dalyką. Prašyme turi būti nurodoma, kokį studijų dalyką ir iš kokios Universiteto studijų programos ar kitos aukštosios mokyklos studentas norėtų pasirinkti. Su prašymu pateikiama ir patvirtinta dalyko studijų programa. Kitų Universiteto studijų programų dalykų programų pateikti nereikia. Jei pasirinktas kitos aukštosios mokyklos studijų dalykas, studentas turi pateikti kitos aukštosios mokyklos sutikimą priimti į pasirinktą ekvivalentišką studijų dalyką, o po dalyko studijų pateikia dokumentus, įrodančius studijų pasiekimus.
84. Jei studentas nori gauti Universiteto diplomą, kituose Lietuvos ar užsienio universitetuose studijuotų ir Universitete įskaitytų dalykų apimtis negali būti didesnė kaip 50% studijų programos apimties.

Registracija į studijas

85. Universiteto studentai turi registruotis į mokslo metų, semestrų studijas ir pagal individualiuosius studijų planus į pasirinktus studijų dalykus. Tikslios registravimosi datos, sesijų laikotarpiai, susimokėjimo už studijas terminai nurodomi atskirame kiekvienų mokslo metų akademiniame kalendoriuje.
86. Registracija į semestrus:
86.1. Studentai studijoms kiekvienų mokslo metų pradžioje ir į pavasario semestrą registruojasi el. būdu per individualią prieigą prie studentų duomenų bazės. Valstybės finansuojamų vietų studentams registruotis studijoms leidžiama tik tada, jei ankstesniame semestre jie atsiskaitė už visus į jų individualiuosius planus įtrauktus studijų dalykus arba, jei dėl ligos ar turimų akademinių įsiskolinimų, yra atidėtas atsiskaitymų terminas, aptartas šios tvarkos 97 punkte.
86.2. Registravimosi metu studentai turi patvirtinti savo pasirinktą individualųjį studijų planą. Vėliau šis planas gali būti keičiamas tik dėl padarytų klaidų ar svarbių priežasčių dekanui leidus.
86.3. Registracija į pilno studijos skiriamo laiko (ang. Full-time) ir dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time evening) studijų rudens semestrą vyksta nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 14 d., o į pavasario semestrą - nuo sausio 31 d. iki vasario 14 d. dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time extramural) studijų studentų registracijų grafikai sudaromi ir skelbiami atskirai kiekvienų mokslo metų pradžioje.
86.4. Laiku neužsiregistravęs studentas (išskyrus neužsiregistravimą esant svarbiom priežastim) laikomas savo noru išstojęs iš Universiteto.
87. Registracija į studijų dalykus. Registruodamiesi į studijų dalykus studentai pagal individualiuosius studijų planus renkasi studijų dalyką. Studijų dalykų srautus formuoja fakultetai, jie paskiria dalyką dėstysiančius dėstytojus. Bendrauniversitetinių ir kai kurių studijų pagrindų dalykų srautus koordinuoja Studijų direkcija.
88. Į semestro studijų dalykus registruojamasi per 14 kiekvieno semestro pirmųjų dienų. Į studijų dalykus studentai registruojasi el. būdu per individualią prieigą prie studentų duomenų bazės.
89. Programoje numatyti dalykai yra dėstomi tada, kai minimalus užsiregistravusių studentų skaičius pagrindinėse (bakalauro) studijose yra 25, o magistrantūros studijose – 10.
90.  Per pirmąsias dvi semestro savaites studentai privalo patikslinti užsiregistravimą į studijų dalykus – išsibraukti iš vieno dalyko ir įsirašyti į kitą. Po dviejų savaičių registravimasis į studijų dalykus nutraukiamas.
91. Kitų aukštųjų mokyklų studentai į studijų dalykus gali registruotis bendra tvarka, jeigu yra laisvų vietų.

Akademinis studijų kalendorius

92. Studijos Universitete vyksta semestrais. Paprastai mokslo metus sudaro du semestrai: rudens ir pavasario. Dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time extramural) studijose, gali būti organizuojamos ir įžanginės paskaitos, kurios trunka ne ilgiau kaip 14 dienų. Doktorantūros studijos semestrais neskirstomos.
93. Studijų semestro kalendorinė trukmė yra 20 savaičių. Prireikus gali būti organizuojamas vasaros semestras.
94. Tęstinės ir nuotolinės studijos gali būti organizuojamos atskirais kursais.
95. Konkretus akademinis studijų kalendorius sudaromas mokslo metams ir mokslo metų pradžioje skelbiamas Universiteto tinklapyje, studentų asmeninių duomenų bazėje.

Akademiniai įsiskolinimai

96. Jei studentas semestro pradžioje buvo užsiregistravęs į studijų dalyką, bet už jį iki nustatyto termino neatsiskaitė (nelaikė arba neišlaikė egzamino, atsiskaitymo), tokiu atveju tai tampa akademine skola.
97. Valstybės finansuojamų vietų studentai, turintys ne daugiau kaip tris akademines skolas, gali už neišlaikytus studijų dalykus atsiskaityti per ateinantį semestrą. Tokie studentai, pakartotinai neišlaikę akademinių skolų, turi ateinantį semestrą kartoti neišlaikyto dalyko kursą, sumokėję už tų dalykų kreditus ir tęsdami studijų programą, o nepareiškę noro kartoti neišlaikyto studijų dalyko kurso per 15 dienų nuo akademinės skolos laikymo termino pabaigos, šalinami iš Universiteto kaip nepažangūs. Kartoti tą patį studijų dalyką valstybės finansuojamos vietos studentas gali tik vieną kartą. Už kartojamą studijų dalyką leidžiama atsiskaityti du kartus.
98. Mokantys už studijas studentai, turintys skolų, gali už akademines skolas atsiskaityti per savo pasirinktą laikotarpį. Tokiu atveju jie individualiuosiuose planuose nurodo atsiskaitymo už akademines skolas terminus. Neišlaikę studijų dalyko egzamino, gali jį nemokamai perlaikyti vieną kartą. Už kitus perlaikymus studentas turi mokėti Universiteto nustatytą mokestį.

TREČIASIS SKIRSNIS. NENUOSEKLIŲJŲ STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS

99. Nenuosekliąsias studijas organizuoja Universiteto Nuotolinių ir Tęstinių studijų centrai bei fakultetai.

Nuotolinių studijų organizavimas

 100. Universitete organizuojamos nenuosekliosios nuotolinės studijos: sukurta atvirojo nuotolinio mokymosi sistema, sudaranti galimybes asmenims rinktis ir studijuoti atskirus studijų dalykus sau patogiu tempu, susirinkti visus pasirinktos studijų programos dalykus, jų dalį arba tobulinti kvalifikaciją, įgyti papildomų žinių ir gebėjimų.
101. Universitete nenuosekliosioms nuotolinėms studijoms rengiami ir siūlomi tokie studijų dalykai:
101.1. Studijų programoms priklausantys studijų dalykai. Šie studijų dalykai rengiami atsižvelgiant į universiteto poreikius plėtoti nuotolines studijas. Dalykų mokomoji medžiaga turi atitikti universitete patvirtintą studijų dalyko programą. Studijų procesas organizuojamas, kaip ir dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time extramural) forma studijuojant analogiškus studijų dalykus.
101.2. Studijų programoms nepriklausantys studijų dalykai (lavinamieji, komerciniai ir kt.). Šie studijų dalykai rengiami atsižvelgiant į Nuotolinių studijų centre ir kituose Universiteto padaliniuose atliekamus įvairių asmenų grupių nuotolinio mokymosi paslaugų poreikio tyrimus. Tokių studijų dalykų mokomajai medžiagai, studijų procesui taikomi nuotolinių studijų standartų reikalavimai.
102. Studentai, studijuojantys Universitete pagal nuosekliąsias studijų programas, gali pereiti į nuotolines nuosekliąsias studijas, išlaikydami studento statusą, arba į nuotolines nenuosekliąsias studijas, įgydami klausytojo statusą.
103. Nenuosekliųjų nuotolinių studijų organizavimas atvirojo nuotolinio mokymosi sistema vyksta atsižvelgiant į studijų klausytojų poreikius ir universiteto galimybes. Atskirų dalykų studijoms gali būti organizuojamos grupės arba klausytojai gali studijuoti individualiai.
104.  Nuotolinių studijų centras, laikydamasis Universiteto nuotolinių studijų standartų, organizuoja dėstytojų darbą nuotoliniu būdu, koordinuoja klausytojų studijų veiklą, teikia įvairią metodinę ir techninę paramą studentų ir klausytojų studijoms.

Tęstinių studijų organizavimas

105. Universitete tęstinės studijos yra organizuojamos:
105.1. Nenuosekliosios magistrantūros modulinio-kaupiamojo pobūdžio studijos (studijų sistema, kai klausytojas gali studijuoti iki 5-erių metų, savo pasirinktu tempu kaupti studijų kreditus būtinus perkėlimui į nuosekliąsias studijas).
105.2. Kvalifikacijos tobulinimo kursai skirti valstybės tarnautojams, verslo atstovams ir asmenims, kuriems reikalingas kvalifikacijos tobulinimas, perkvalifikavimas ir kitos tęstinių studijų formos, užtikrinančios mokymosi visą gyvenimą galimybes.
106. Modulinio-kaupiamojo pobūdžio magistrantūros studijos organizuojamos laikantis dalinio studijoms skiriamo laiko (ang. Part-time extramural) studijų organizavimui taikomų auditorinio ir savarankiško darbo proporcijų reikalavimų.

VII. STUDIJŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

Studijų pasiekimų vertinimo formos ir būdai

107. Studijų pasiekimų (žinių, supratimo, gebėjimų, įgūdžių) vertinimas gali būti vykdomas įvairiomis formomis ir būdais, kurie priklauso nuo studijų dalyko ir studijų programos tikslų bei uždavinių. Dalyko studijų pasiekimams galutinai įvertinti organizuojamas egzaminas, tarpiniams atsiskaitymams – kolokviumai, įvairūs rašto, praktikos darbai ir pan.
108. Studijų pasiekimai vertinami naudojant vertinimo balais sistemą.
109. Atskirų studijų dalykų studijų pasiekimams  vertinti  yra taikoma kaupiamojo balo sistema (bendras dalyko studijų pasiekimų vertinimas nustatomas pagal iš anksto paskelbtą ir studentams (klausytojams) žinomą formulę).
110. Pagrindinių studijų studentai rengia kursinius darbus. Katedros kursinių darbų temas paskelbia per dvi savaites nuo rudens semestro pradžios. Studentas privalo pristatyti kursinį darbą Katedros nustatytu laiku.
111. Studentams gali būti skiriami rašto darbai, kaip studijų dalinio vertinimo užduotys. Rašto darbų kvotas nustato Studijų programų komitetai.
112. Visos pagrindinių studijų programos studijos įvertinamos baigiamųjų egzaminų arba baigiamojo darbo gynimo metu.
113. Magistrantūros studijų studentai rengia baigiamuosius darbus, kurie turi būti analitiniai, pagrįsti (priklausomai nuo magistrantūros mokslinio tiriamojo ar taikomojo pobūdžio) savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais. Jie negali būti vien aprašomieji, vien apžvalginiai. Baigiamuoju darbu magistrantas turi įrodyti savo sugebėjimą ne tik analizuoti pasirinktą temą, vertinti kitų asmenų anksčiau atliktus atitinkamos krypties darbus, sėkmingai atlikti tos krypties tyrimus, bet aiškiai bei pagrįstai formuluoti tyrimų išvadas, aprašyti savo atliktą tiriamąjį darbą pagal Universiteto patvirtintus reikalavimus.

Studijų pasiekimų vertinimo organizavimas

114. Studijų planuose numatyti egzaminai ir atsiskaitymai organizuojami sesijų metu. Studijuojantiesiems nuotoliniu būdu egzaminai ir atsiskaitymai organizuojami pagal studentų (klausytojų) poreikius. Dekanui leidus, studentai atsiskaitymus ir egzaminus gali laikyti iki sesijos. Egzaminą arba atsiskaitymą iš anksto leidžiama laikyti tik vieną kartą. Iš anksto laikytas ir neišlaikytas egzaminas (atsiskaitymas) laikomas akademine skola.
115. Atsiskaitymų ir egzaminų tvarkaraščiai sudaromi ir skelbiami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki sesijos pradžios. Tvarkaraščiai sudaromi taip, kad kiekvienam egzaminui pasirengti būtų skiriama ne mažiau kaip trys dienos, atsiskaitymams – dvi dienos. Tvarkaraštyje nurodoma dėstytojo pavardė ir egzamino arba atsiskaitymo laikymo vieta ir laikas.
116. Studentams nustatytu laiku dėl svarbių priežasčių (ligos, tarnybinės komandiruotės, šeiminių aplinkybių, stichinės nelaimės ir kt.) nelaikiusiems atsiskaitymų ir egzaminų, negynusiems baigiamųjų darbų ir pristačiusiems atitinkamus dokumentus, dekanas nustato individualius terminus.
117. Studentai, atvykę laikyti atsiskaitymų ir egzaminų, ginti baigiamųjų darbų, privalo turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Dėstytojai ar kiti atsakingi darbuotojai privalo patikrinti jų asmens tapatybę.
118. Dėstytojai egzaminuoja arba priiminėja atsiskaitymus universitete tik jiems paskirtose grupėse. Išimties tvarka (dėstytojo liga, komandiruotė arba kita svarbi priežastis) katedros vedėjas egzaminuoti ar priimti atsiskaitymus skiria kitą dėstytoją.
119. Egzamino ir atsiskaitymo žodžiu žiniaraštis užpildomas ir pristatomas į dekanatą ne vėliau kaip kitą dieną po egzamino arba atsiskaitymo. Jeigu egzaminas arba atsiskaitymas buvo laikomi raštu, žiniaraščiai pristatomi, atsižvelgiant į studentų grupių skaičių: egzaminas arba atsiskaitymas priimamas 1-2 grupėms – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, daugiau kaip trims grupėms – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po jų laikymo. Išlaikyto egzamino perlaikyti, norint gauti geresnį pažymį, neleidžiama.
120. Kursinių ir baigiamųjų darbų gynimai yra vieši.
121. Baigiamųjų egzaminų užduotis pagal studijų dalyko programas sudaro katedros, tvirtina dekanai. Baigiamųjų egzaminų užduotis dekanams tvirtinti katedros pateikia ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki numatytos baigiamųjų egzaminų sesijos. Nepatvirtintos užduotys negali būti naudojamos per baigiamąjį egzaminą.
122. Baigiamųjų darbų pasirinkimas:
122.1. Pagrindinių studijų baigiamieji darbai: iki spalio 1 d katedros III kurso studentams pateikia patvirtintą baigiamųjų darbų temų, paskirtų vadovų ir konsultantų sąrašą. Iki balandžio 15 d. studentai turi pasirinkti baigiamųjų darbų temas. Iki gegužės 15 d. katedros viešai paskelbia studentų, kuriems leista rengti darbus, jų pasirinktų temų, paskirtų vadovų ir konsultantų sąrašus.
122.2.  Magistrantūros studijų baigiamieji darbai: iki spalio 1 d katedros studentams pateikia patvirtintą baigiamųjų darbų temų, paskirtų vadovų ir konsultantų sąrašą. Iki lapkričio 1 d. magistrantūros studijų studentai turi pasirinkti baigiamųjų darbų temas. Iki lapkričio 15 d. katedros viešai paskelbia studentų, kuriems leista rengti darbus, jų pasirinktų temų, paskirtų vadovų ir konsultantų sąrašus.
123. Vadovauti pagrindinių studijų studentų baigiamiesiems darbams gali Universiteto dėstytojai. Konsultantais, jeigu to reikia, skiriami atitinkamos srities mokslininkai, praktikai, specialistai.
124. Vadovauti magistrantų baigiamiesiems darbams gali Universiteto dėstytojai arba kitos institucijos darbuotojai, turintys mokslo laipsnį arba pedagoginį vardą. Jei vadovas mokslo laipsnio arba pedagoginio vardo neturi, padėti skiriamas mokslininkas konsultantas. Kai darbui vadovauja mokslininkas, konsultantas gali būti skiriamas tuo atveju, kai to reikalauja baigiamojo darbo specifika – reikia praktiko, tos srities profesionalo konsultacijų.
125. Bakalauro studijų IV kurso rudens semestre, o magistrantūros studijų I kurso rudens semestre, ne vėliau kaip iki gruodžio 20 d., baigiamuosius darbus rengiantys studentai su darbo vadovais suderina darbo rašymo kalendorinį planą ir baigiamojo darbo rengimo programą.
126. Baigiamąjį darbą rengiantis studentas privalo su darbo vadovu ir konsultantu (jeigu toks yra) palaikyti nuolatinį ryšį, informuoti vadovą apie darbo rašymo eigą, atsižvelgti į vadovo ir konsultanto (suderinus su vadovu) dalykinius ir metodinius patarimus bei pastabas.
127. Pagrindinių studijų studentai septinto, o magistrantai pirmo ir antro semestro pabaigoje turi atsiskaityti vadovui už baigiamojo darbo rengimą ir gauti atsiskaitymus.
128. Parengtą baigiamąjį darbą studentas įteikia vadovui ne vėliau kaip likus mėnesiui iki darbo gynimo dienos.
129. Vadovui leidus ginti, baigiamasis darbas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki gynimo registruojamas katedroje, o jos vedėjas skiria recenzentą. Du baigiamojo darbo egzemplioriai, pasirašyti autoriaus ir vadovo, pateikiami įrišti. Baigiamojo darbo viršelio vidinėje pusėje įklijuojami 2 vokai vadovo atsiliepimui ir recenzijai.
130. Recenzentas, likus ne vėliau kaip 2 dienoms iki darbo gynimo, pateikia recenziją, kurioje teigiamai arba neigiamai įvertina darbą.
131. Likus dviem savaitėms iki baigiamųjų darbų gynimo pradžios, katedros sudaro baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos posėdžių tvarkaraščius, kuriuos tvirtina dekanas ir numato gynimo tvarką bei vietą. Per dieną rekomenduojama ginti 8-10 baigiamuosius darbus.
132. Baigiamieji darbai ginami viešame kvalifikacinės komisijos posėdyje.
133. Gynimo metu baigiamojo darbo autorius padaro trumpą savo darbo pristatymą (iki 10 min.) apie savo darbą, nurodydamas tyrimo problemą, darbo tikslą, uždavinius, hipotezę (jei yra), tyrimo objektą, dalyką, gautus tyrimo rezultatus, taikytų metodų patikimumą, supažindina su išvadomis bei rekomendacijomis ir jas pagrindžia. Tada atsako į kvalifikacinės komisijos ir kitų dalyvaujančių gynime asmenų klausimus. Po magistranto pristatymo pasisako recenzentas ir darbo  vadovas.
133.1. Jeigu vadovas negali dalyvauti gynimo posėdyje, jis atsiliepimą parašo raštu.
133.2. Jeigu posėdyje nedalyvauja recenzentas, jo recenziją perskaito vienas iš komisijos narių.
133.3. Jeigu  recenzentas neigiamai įvertina baigiamąjį darbą, vadovo dalyvavimas gynimo posėdyje yra būtinas. 
134. Apginti magistrantų baigiamieji darbai, įvertinti labai gerai arba puikiai, autorių sutikimu įtraukiami į Elektroninių tezių ir disertacijų sistemą (ETDIS) per 3 dienas po gynimo. Magistrantų baigiamųjų darbų, įvertintų labai gerai ir puikiai, temos ir trumpos santraukos katedrų teikimu gali būti skelbiamos Universiteto spaudoje. Taip apginti darbai perduodami į Universiteto biblioteką, o kitų skaitmeninės laikmenos saugomos katedroje 5 metus. Katedra, suėjus baigiamųjų darbų 5 metų saugojimo terminui, sprendžia tolesnę baigiamųjų darbų saugojimo eigą: darbai naikinami arba pratęsiamas saugojimo terminas dar 1 metams. Autoriui leidus, susipažinti su baigiamuoju darbu gali visi suinteresuoti asmenys.
135. Apeliacijos dėl baigiamųjų egzaminų ir baigiamųjų darbų, gali būti pateikta vadovaujantis Universiteto apeliacijų nuostatais.
136. Jei studentas, laikydamas baigiamąjį egzaminą, gavo nepatenkinamą įvertinimą, jis turi teisę laikyti likusius baigiamuosius egzaminus.
137. Studentai, neišlaikę baigiamųjų egzaminų, negynę arba neapgynę baigiamojo darbo, šalinami  iš Universiteto. Jų pageidavimu, išduodama akademinė pažyma.
138. Perlaikyti baigiamąjį egzaminą, iš naujo ginti baigiamąjį darbą leidžiama kvalifikacinių komisijų veiklos (du kartus per mokslo metus) metu.
139. Magistrantams, nevykdantiems 125-128 punktuose keliamų reikalavimų, vadovas gali atsisakyti vadovauti. Tuo atveju studentas baigiamąjį darbą kita pasirinkta tema gali ginti po metų.

Vertinimo balais sistema

140. Universitete taikoma dešimties balų studentų žinių vertinimo sistema. Toliau pateikiamoje lentelėje pažymys rodo žinių lygį procentais iš dalyko apimties. Mažiausias teigiamas pažymys yra 5 (silpnai). Įvertinimas studijų dokumentuose pažymiui rašomas skaitmeniu ir skliausteliuose žodžiu.
141. Studentų žinių, mokėjimų, įgūdžių lygio dešimtbalės proporcinės vertinimo sistemos rodikliai:

Pažymys	Pažymio pavadinimas žodžiu	Reikalaujamos žinių apimties procentas	Apibūdinimas
10	puikiai	96-100	Puikios, išskirtinės žinios, ir gebėjimai
9	labai gerai	90-95	Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai
8	gerai	80-89	Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai
7	vidutiniškai	70-79	Vidutinės žinios ir gebėjimai, yra neesminių klaidų
6	patenkinamai	60-69	Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) žemesni nei vidutiniai, yra klaidų
5	silpnai	50-59	Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus
4	nepatenkinamai	40-49	Netenkinami minimalūs reikalavimai
3	blogai	30-39	Netenkinami minimalūs reikalavimai
2	labai blogai	20-29	Netenkinami minimalūs reikalavimai
1	visai blogai	0-19	Netenkinami minimalūs reikalavimai

Studijų pasiekimų vertinimo pobūdis

142. Vertinant studentų žinias, remiamasi ne tik kiekybiniais, bet ir kokybiniais vertinimo kriterijais. Studentų atsiskaitymams taikoma suminio (kaupiamojo) vertinimo sistema. Taikant suminio (kaupiamojo) vertinimo sistemą, studentui leidžiama laikyti egzaminą arba kitą atsiskaitymą tik tuo atveju, jeigu semestro metu atsiskaityta ne mažiau kaip ketvirtadalis dalyko apimties.
143. Pagrindiniai kokybiniai vertinimo kriterijai yra šie:
143.1. Studijų dalyko (atskiros temos) teorinių žinių sistemingumas, t. y. atskirų nagrinėjamo reiškinio ar proceso visumos komponentų supratimas, aiškinimas ir vertinimas; sąmoningas pagrindinių dalyko žinių, sąvokų įgijimas, atsakymo argumentacijos ir pagrindimo lygis.
143.2. Dalyko žinių praktinis įprasminimas, t.y. mokėjimas jomis naudotis analizuojant praktines situacijas; studento požiūris į nagrinėjamą mokymo medžiagą, esamą praktiką, pažangią patirtį, jų vertinimas.
143.3. Intelektinės, profesinės veiklos mokėjimų ir įgūdžių susiformavimo lygis, šių veiklų atlikimo greitis, tikslumas ir efektyvumas (vertinant profesinės veiklos laipsnį).
144. Papildomi kriterijai: studento atsakymo logika, nuoseklumas, mokėjimas ginti savo nuomonę, minčių reiškimo ir kalbos kultūra, samprotavimų savarankiškumas ir originalumas, žinių tvirtumas; darbštumas ir aktyvumas per semestrą.
145. Per egzaminus studentai gali naudotis studijų dalykų programomis, žinynais, žodynais, įstatymais, kitais teisės aktais.
146. Egzamino įvertinimas įrašomas į egzaminų žiniaraštį arba laikymo (perlaikymo) lapelį. Studentui neatvykus į egzaminą arba atsiskaitymą, egzaminų žiniaraštyje įrašoma „neatvyko" ir skiriama akademinė skola.
147. Studentui, naudojusiam neleistinas priemones ar atsisakiusiam atsakinėti, egzaminų žiniaraštyje įrašoma „neatestuota”. Už sąžiningos konkurencijos principo pažeidimą, nusirašinėjimą, plagijavimą ar kitokį apgaudinėjimą, susijusį su studentų žinių įvertinimu egzamino ar atsiskaitymo metu, studentui neleidžiama perlaikyti studijų dalyko. Studentas šalinamas iš Universiteto už šiurkštų drausmės pažeidimą. Tyrimo dėl galimo pažeidimo atlikimo metu, dekano įsakymu, yra stabdomos studento studijos.
148. Egzaminui arba atsiskaitymui laikyti arba perlaikyti Fakulteto metodininkas išduoda nustatytos formos lapą. Studentai turi teisę vieną kartą nemokamai perlaikyti akademinę skolą.
149. Nenuosekliųjų magistrantūros modulinio-kaupiamojo pobūdžio, perkvalifikavimo ir profesines kompetencijos studijų programų klausytojams, sėkmingai įvykdžiusiems programą ir gavusiems teigiamus įvertinimus, išduodamas kvalifikacijos tobulinimo studijų pažymėjimas su įrašais apie išklausytus modulius, jų apimtį kreditais ir (ar)  įvertinimu.
150. Nenuosekliųjų nuotolinių studijų klausytojams, sėkmingai išklausiusiems pasirinktų kursų ciklą ar atskirą dalyką, išduodamas studijų pažymėjimas.
151. Studentas, nesutinkantis su sesijos egzamino ar atsiskaitymo įvertinimu, turi teisę paduoti apeliaciją Fakulteto dekanui. Apeliacija svarstoma pagal Universiteto apeliacijų nuostatus.
152. Pateikus praktikos programos užduočių įvykdymo ataskaitą, studento mokomąją praktiką ir stažuotę vertina atitinkamos katedros arba dekano paskirtas praktikos vadovas.
153. Studentai, neįvykdę mokomosios praktikos arba stažuotės programos, gavę neigiamą atsiliepimą apie darbą praktikos (stažuotės) metu arba nepatenkinamą ataskaitos įvertinimą, turi būti individualiai siunčiami kartoti praktikos atostogų arba laisvu nuo paskaitų metu.

VIII. NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMAS

154. Universitete gali būti vertinami ir pripažįstami neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimai, įskaitant mokymąsi darbo aplinkoje, mokantis neformaliojo švietimo institucijose ar savarankiškai, atliekant savanorišką veiklą ir kt.
155. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimai pripažįstami tik tuo atveju, jeigu nustatoma, jog jie yra lygiaverčiai mokymosi pasiekimams, įgytiems studijuojant tradiciniais būdais.
156. Būtini įrodymai, pagrindžiantys tokio tipo mokymąsi: neakademinėje mokymosi aplinkoje gauti pažymėjimai ar diplomai; kursų, kuriuose buvo dalyvauta, turinys; oficialių ir neoficialių testų išlaikymo rezultatai ar pažymėjimai; praktinės veiklos įvertinimo rezultatai ar pažymėjimai; darbdavio patvirtinimas, kad kandidato kompetencija atitinka tam tikrą standartą; darbdavio rekomendacijos; darbų pavyzdžiai, vaizdo medžiaga ir pan.
157. Vertinima laikantis nustatytų vertinimo kriterijų. Kriterijai kandidatams pateikiami fakultetuose.
158.  Tam tikrais atvejais galimi neformaliojo ir savaiminio mokymosi vertinimo ir pripažinimo apribojimai. Jie gali atsirasti dėl: studijų programų; dalykų; maksimalų suteikiamų kreditų skaičiaus ar minimalų kreditų skaičiaus, kurį kandidatas privalės sukaupti universitete. 
159. Neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimus vertina vertintojų-ekspertų grupė, sudaryta fakultetuose, atsižvelgiant į studijų programą ar dalyką.
160. Kandidato neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimams vertinti yra taikomi vertinimo modeliai, pagrįsti vienu vertinimo metodu (aplanko metodu), ar kombinuoti vertinimo modeliai, integruojantys kelis vertinimo metodus (aplankas ir egzaminas, aplankas ir rašto darbas, aplankas ir esė, aplankas ir demonstracija ir kt.).
161. Už neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimo bei pripažinimo procedūros organizavimą yra atsakingas Tęstinių studijų centras, fakultetai ir katedros.

IX. AKADEMINIS MOBILUMAS

Studijų programos keitimas

162. Gerai besimokantys pagrindinių studijų studentai, ne ankščiau nei baigę I kursą ir pareiškę pageidavimą, gali būti perkeliami į kitą studijų programą, tik įvertinus jų formalaus, neformalaus, savaiminio mokymosi pasiekimus pagal tą programą, į kurią jie nori būti perkelti. Perkeliant studentus iš vienos programos į kitą Fakulteto viduje, yra rengiamas dekano įsakymas; perkeliant studentus iš vienos programos į kitą, esančią kitame Fakultete, yra rengiamas dekano teikimas ir rektoriaus įsakymas.
163. Pažangūs magistrantūros studijų studentai konkurso tvarka esant laisvoms vietoms, gali būti perkeliami iš vienos tos pačios programos specializacijos į kitą per keturias savaites nuo semestro pradžios. Perkeliant studentus iš vienos studijų programos specializacijos į kitą Fakulteto viduje, yra rengiamas dekano įsakymas, o perkeliant studentus iš vienos studijų programos specializacijos į kitą, esančią kitame Fakultete, yra rengiamas dekano teikimas ir rektoriaus įsakymas.

Studijų formos ir būdo keitimas

164. Pažangūs studentai, jeigu yra laisvų vietų, konkurso tvarka, gali būti perkeliami iš vienos studijų formos į kitą per keturias savaites nuo semestro pradžios. Perkeliant studentus iš vienos formos į kitą yra rengiamas dekano įsakymas.
165. Vadovaujantis Universiteto patvirtinta pasirinkta studijų programa, atsižvelgiant į studijuojančiojo poreikius, galimas studijų būdų keitimas ar pasirinkimas studijuoti ne vienu studijų būdu. Studijų būdas keičiamas fakultetų dekanų, Nuotolinių studijų centro direktoriaus, Tęstinių studijų centro direktoriaus sutikimu.
166. Į nuosekliąsias magistrantūros studijas gali būti perkeliamas nenuosekliųjų tęstinių studijų klausytojas,  (kaupiamųjų magistrantūros studijų metu, perkvalifikavimo metu) surinkęs ne mažiau kaip 20 kreditų, jeigu bendra studijų trukmė 1,5 metų, ir ne mažiau kaip 40 kreditų (visą įvadinį kursą), iš pasirinktų studijų dalykų, kurie atitinka Universiteto magistrantūros studijų programos planuose nurodytus studijų dalykus, jeigu bendra studijų trukmė 2,5 metų.
167. Į nuosekliąsias bakalauro ir magistro studijas gali būti perkeltas nuotolinių studijų klausytojas iš pasirinktos studijų programos surinkęs ne mažiau kaip 24 kreditus. Klausytojas pateikia Nuotolinių studijų centrui prašymą dėl perkėlimo į nuosekliąsias studijas.
168. Tęstinių studijų centro ir Nuotolinių studijų centro direktoriai rengia teikimus fakultetų dekanams dėl studijų įvertinimo bei pripažinimo ir perkėlimo į nuosekliąsias studijas.
169. Priimant klausytoją į nuosekliąsias studijas, atsižvelgiama, ar nenuosekliųjų studijų metu jo išklausyti dalykai atitinka patvirtintus nuosekliųjų studijų programų nuostatų reikalavimus. Fakultetų dekanai priima galutinius sprendimus dėl studijų dalyko (dalykų) įskaitymų ir pateikia rektoriui teikimą dėl klausytojo priėmimo arba pateikia klausytojui neigiamą motyvuotą sprendimą raštu.

Perėjimas iš mokančių už studijas į laisvas valstybės finansuojamas vietas

170. Išbrauktų valstybės finansuojamų studijų studentų vietas konkurso tvarka gali užimti gerai besimokantys tos pačios studijų formos studentai, mokantys už studijas, o jeigu tokių nėra, konkurso tvarka kitų studijų formų studentai.
171. Rotacija atliekama per dvi savaites po sesijos.
172. Visiškai valstybės finansuojami studentai, nelaikę (neišlaikę) studijų dalyko, perkeliami į iš dalies valstybės finansuojamas vietas.
173. Kai į laisvą valstybės finansuojamą vietą pretenduoja du ar daugiau studentų, kurių pažymių svertinis vidurkis vienodas, perkeliamas tas studentas, kurio ankstesnio semestro svertinis vidurkis yra aukštesnis. Jeigu pažymių svertinis vidurkis dar kartą sutampa, žiūrima į dar ankstesnių semestrų svertinius vidurkius, dar sutapus – į stojimo į Universitetą rezultatus.
174. Studentams, išvykusiems studijuoti pagal tarptautines mainų programas, atliekant  rotaciją, paliekamos visiškai finansuojamos vietos dėl galimo aukšto pažangumo vidurkio.

Studijų nutraukimas, stabdymas, atnaujinimas ir akademinės atostogos

175. Studijos nutraukiamos ir studentas išbraukiamas iš studentų sąrašų:
175.1. Savo prašymu dėl šeimyninių, tarnybinių ar kitų aplinkybių.
175.2. Negrįžus iš akademinių atostogų ar laiku neužsiregistravus naujų mokslo metų (semestro) studijoms.
175.3. Mirties atveju.
175.4. Atleidus iš darbo statutinėje tarnyboje, išskyrus objektyvius atleidimus (dėl ligos, etatų mažinimo ir kt.). Teisės ir policijos veiklos, Teisės ir valstybės sienos apsaugos, Policijos veiklos studentus.
176. Studentas šalinamas iš universiteto:
176.1. dėl nepažangumo.
176.2. laiku nesumokėjęs už studijas.
176.3. už šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Universiteto statute bei vidaus tvarką reglamentuojančiuose aktuose.
177. Studentai išbraukiami iš studentų sąrašų, šalinami iš Universiteto dekano teikimu rektoriaus įsakymu. Įsakyme nurodoma studijų nutraukimo priežastis.
178. Studentai, išbraukti iš studentų sąrašų arba pašalinti iš Universiteto (išskyrus dėl nepažangumo ir už šiurkštų drausmės pažeidimą), jei yra laisvų vietų, studijas gali atnaujinti tik kaip už studijas mokantys studentai.
179. Studentams dekano įsakymu leidžiama iki sesijos savo noru stabdyti studijas. Tokiu atveju jie neišbraukiami iš studentų sąrašų. Studijos negali būti stabdomos pirmų studijų metų I semestre ar turint daugiau kaip 3 akademines skolas. Studentai savo prašyme nurodo studijų tąsos pradžią. Grįžti tęsti studijų galima tik į mokamas vietas. Studentai studijų sustabdymo laikotarpiu gali laikyti tik akademines skolas.
180. Studentai, pašalinti iš universiteto dėl nepažangumo ir už šiurkštų vidaus tvarkos pažeidimą, gali vėl stoti į Universitetą bendra tvarka.
181. Studentai, įvykdę bakalauro ar magistro studijų programas, bet nelaikę baigiamųjų egzaminų ar negynę magistro baigiamojo darbo, taip pat gali stabdyti studijas (tačiau tik iki rektoriaus įsakymo dėl leidimo laikyti baigiamuosius egzaminus ar ginti baigiamąjį darbą). Tokiu atveju studentai savo prašyme nurodo studijų tąsos pradžią. Grįžti tęsti tokių studijų galima tik į mokamas vietas. Studijų stabdymo laikotarpiu galima likviduoti akademines skolas.
182. Savo prašymu (dėl ligos, vaiko priežiūros arba kitokių objektyvių priežasčių) studentai gali būti išleidžiami akademinių atostogų. Akademinių atostogų trukmė - ne ilgesnė nei vieneri metai. Akademinių atostogų gali būti išleidžiamas tik toks studentas, kuris turi ne daugiau kaip 3 akademines skolas. Baigiantis studento akademinių atostogų laikotarpiui ir pateikus dokumentus, įrodančius, kad yra objektyvių priežasčių tęsti atostogas, jos gali būti pratęstos. Studentai akademinių atostogų metu gali likviduoti akademines skolas. Grįžti tęsti studijų galima tik į tas vietas, iš kurių studentai išėjo akademinių atostogų.
183. Studentams akademinės atostogos įforminamos dekano įsakymu, doktorantams – rektoriaus įsakymu.

Perėjimas iš kitų universitetinių aukštųjų mokyklų

184. Per keturias savaites nuo semestro pradžios, esant laisvoms vietoms, konkurso tvarka, dekano teikimu ir rektoriaus įsakymu į universitetą gali būti priimami pirmą kursą baigę pažangūs kitų aukštųjų mokyklų, kuriose organizuojamos universitetinės studijos, studentai, studijavę tos pačios krypties studijų programas ir pateikę pažymą apie išlaikytus studijų dalykus. Įskaitytų dalykų sąrašą ir studijų programų skirtumų likvidavimo terminą nustato atitinkamo Fakulteto koordinatorius (dekano įsakymu studijų rezultatų įskaitymo kortelėje nurodoma aukštosios mokyklos diplomo priedo pažymos apie išlaikytus studijų dalykus numeris ir kita būtina informacija).

Dalyvavimas tarptautinėse studentų mainų programose

185. Studentų, išvykusių studijuoti pagal tarptautines mainų programas, mokėjimo pobūdis už studijas nekinta iki to momento, kol jie sugrįžta tęsti studijų ir paaiškėja jų galutinis semestro pažangumas.

X. STUDIJŲ BAIGIMAS

186. Fakultetų dekanai katedrų teikimu pateikia rektoriaus įsakymo projektą dėl baigiamųjų egzaminų ar baigiamojo darbo gynimo kvalifikacinės komisijos tvirtinimo.
187. Kvalifikacinės komisijos bakalauro ar magistro kvalifikaciniam laipsniui suteikti tikrina išleidžiamų specialistų profesinį, teorinį ir praktinį pasirengimą.
188. Baigiamųjų egzaminų ar baigiamojo darbo gynimo kvalifikacinių komisijų pirmininkai ir nariai yra skiriami rektoriaus įsakymu. Jais gali būti  profesoriai, docentai ir lektoriai, taip pat kitų aukštųjų mokyklų, mokslo tiriamųjų įstaigų profesoriai ir docentai, partnerinių institucijų darbuotojai. Minimalus dalyvaujančių komisijos narių skaičius - 3.
189. Fakultetų dekanai pateikia rektoriaus įsakymo projektą dėl kvalifikacinės komisijos bakalauro ar magistro kvalifikaciniam laipsniui suteikti tvirtinimo. Komisijos nariai gali būti, profesoriai, docentai ir lektoriai, kitų aukštųjų mokyklų, mokslo tiriamųjų įstaigų profesoriai ir docentai, partnerinių institucijų  darbuotojai. Minimalus dalyvaujančių komisijos narių skaičius – 3.
190. Fakultetų dekanai pateikia studijų prorektoriui įsakymo projektą dėl leidimo studentams laikyti baigiamuosius egzaminus ir ginti baigiamąjį darbą.
191. Prieš baigiamojo darbo gynimą baigiamojo darbo gynimo kvalifikacinei komisijai pateikiami šie dokumentai: baigiamojo darbo recenzija; du baigiamojo darbo egzemplioriai.
192. Baigiamųjų egzaminų ir baigiamojo darbo kvalifikacinių komisijų sprendimai dėl įvertinimo priimami komisijos posėdžiuose atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jeigu komisijos narių balsai pasiskirsto vienodai, lemia komisijos pirmininko nuomonė.
193. Kvalifikacinių komisijų posėdžiai protokoluojami. Baigiamųjų egzaminų ar baigiamojo darbo gynimo kvalifikacinių komisijų protokolus ir žiniaraščius pasirašo komisijos pirmininkas ir nariai, kvalifikacinės komisijos bakalauro (magistro) kvalifikaciniam laipsniui suteikti protokolus - komisijos pirmininkas ir sekretorius.
194. Protokolai ir žiniaraščiai saugomi Universiteto archyve.
195. Jeigu baigiamasis darbas įvertinamas nepatenkinamai, baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinė komisija sprendžia, ar studentas gali ginti tą patį darbą, jį papildęs ir pataisęs, ar turi rengti naują darbą, kurio temą tvirtina katedra. Savo sprendimą kvalifikacinė komisija įformina protokolu.
196. Kvalifikacinės komisijos bakalauro (magistro) kvalifikaciniam laipsniui suteikti komisijos pirmininkas per du mėnesius po paskutinio posėdžio pateikia Universiteto rektoriui ataskaitą. Joje nurodomas specialistų parengimo lygis, baigiamųjų darbų kokybė, jų tematikų aktualumas ir galimybė pritaikyti praktiškai, konkrečių studijų dalykų dėstymo trūkumai.
197. Asmeniui, baigusiam nuosekliąsias studijas, išduodamas aukštojo universitetinio išsilavinimo dokumentas:
197.1. baigusiems pagrindines neuniversitetines studijas – profesinę kvalifikaciją arba profesinę bakalauro kvalifikaciją patvirtinantis diplomas ir priedėlis;
197.2. pagrindinėse universitetinėse studijas – bakalauro kvalifikacinį laipsnį patvirtinantis diplomas ir priedėlis;
197.3. baigusiems magistrantūros studijas – magistro kvalifikacinį laipsnį patvirtinantis diplomas ir priedėlis;
197.4. doktorantūrą baigusiems ir disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas daktaro mokslo laipsnis ir išduodamas daktaro mokslo laipsnio diplomas.
198. Diplomas ir priedėlis išduodamas tik absolventui atsiskaičius su biblioteka ir kitais Universiteto padaliniais nustatyta tvarka.
199. Studentams, baigusiems studijas tik labai gerais ir puikiais įvertinimais papildomai yra įteikiamas lyderio diplomas.

_____________________________________