VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO FAKULTETO 2007-2010 M. MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTIS – VEIKSMINGAS VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ KRYPTIES TEMOS:
1. Valstybės tarnyba ir viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymas (vadovas dr. Jonas Jagminas, el.p.joja@takas.lt, tel. 2740 610)
Darbo tikslas
Ištirti kiek Lietuvos viešojo sektoriaus darbuotojų mokymas, jų kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas, kompetencijų vystymas ir įstaigų veiklos organizavimo tobulinimas prisideda prie veiksmingos viešojo administravimo ir viešojo sektoriaus valdymo sistemos kūrimo.
Pagrindiniai uždaviniai
2. Vietos savivaldos problemos, bendruomeniškumas ir komunitarizmas (vadovas dr. Algirdas Astrauskas, el.p. algirdas.astrauskas@lrs.lt, 2740 634)
Darbo tikslas
Atskleisti savivaldybėms pavestų tvarkyti viešųjų reikalų apimties bei savivaldybių veiklos, vykdomos tvarkant viešuosius reikalus atskiruose sektoriuose, problematiką.
Pagrindiniai uždaviniai
-
Atskleisti Lietuvos bendruomenių funkcionalumo problemas;
Ištirti bendruomenės įtakos savivaldybių sprendimams ir jos įtraukimo į vietos reikalų tvarkymą būdus;
Ištirti nepakankamo savivaldos savarankiškumo priežastis bei šios padėties šalinimo teisinius ir organizacinius keitimo būdus;
Nustatyti iki kokio lygio racionalu varžyti savivaldybių veiklą procesinėmis normomis, numatyti derinimų ir leidimų gavimo prieš priimant sprendimus atvejus;
Įvertinti istorinius, kultūrinius, politinius bei administracinius funkcionalių vietos bendruomenių kūrimosi aspektus.
3. Lietuvos viešojo administravimo reforma, viešojo sektoriaus valdymo modernizavimas ir naujoji viešoji vadyba (vadovas doc. dr. Vainius Smalskys, el.p. vainius@mruni.eu, tel. 2740 634)
Darbo tikslas
Ištirti kaip Lietuvos viešojo administravimo reforma prideda prie modernios ir konkurencingos valstybės vystymo, kokios yra pagrindinės viešojo sektoriaus valdymo problemos bei kokie gali būti šių problemų sprendimo būdai.
Pagrindiniai uždaviniai
-
Atlikti viešojo valdymo reformos teorijų analizę ir atskleisti problemas su kuriomis susiduriama Lietuvoje vykdant viešojo administravimo reformą ir siekiant modernizuoti viešąjį valdymą (ypač ekonominės krizės sąlygomis);
Išnagrinėti viešojo administravimo tradicijų poveikį Lietuvos viešojo administravimo raidai;
Teoriškai įvertinti istorinių, politinių, administracinės kultūros veiksnių įtaką visiems Lietuvos viešojo valdymo lygiams.
Empiriškai patikrinti kokius „naujosios viešosios vadybos“ ir "viešojo valdymo" (Public Governance) principus galima adaptuoti Lietuvos sociokultūrinėje aplinkoje ir kuriems reikia tarpinių adaptavimo laikotarpių.
4. Viešoji vadyba, viešųjų paslaugų teikimas ir viešojo sektoriaus marketingas (vadovas prof.dr. Vladimiras Obrazcovas, el.p. vobraz@mruni.eu, tel. 270 634)
Darbo tikslas
Atsižvelgiant į strateginę valstybės viešojo sektoriaus administravimo nuostatą, ištirti vadybos metodų taikymo Lietuvos viešajame sektoriuje galimybes, nustatyti taikymo sritis ir būdus bei šių principų suderinamumą su demokratinio viešojo valdymo (Public Governance) nuostatomis.
Pagrindiniai uždaviniai
- Išanalizuoti vadybos metodų taikymo viešajame administravime teorinius modelius;
Išnagrinėti viešųjų paslaugų teikimo intra ir inter organizacinius aspektus;
Tirti viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo ir kontrolės procesus;
Tirti rinkos ir hierarchijos modelius transakcinių kaštų bei informacijos asimetrijos aspektais;
Įvertinti marketingo kaip vartotojų (piliečių) poreikių nustatymo ir tenkinimo metodų taikymo galimybes;
- Ištirti šiuolaikinių "viešojo valdymo" (Public Governance) idėjų adaptavimą Lietuvos viešajame sektoriuje.
5. Lyginamoji socialinė politika ir socialinių paslaugų administravimas (vadovas doc.dr. Arvydas Guogis, el.p. a.guogis@gmail.com, tel. 2740 634)
Darbo tikslas
Sukurti veiksmingą socialinės politikos įgyvendinimo ir socialinių paslaugų administravimo modelį, kuris geriausiai atitiktų Lietuvos socialines, kultūrines, istorines ir administracines realijas.
Pagrindiniai uždaviniai
- Įvertinti socialinių įmonių steigimo galimybes dalyvaujant viešojo sektoriaus organizacijoms ir privačiam kapitalui;
Išanalizuoti kitų šalių patirtį socialinių paslaugų administravimo srityje;
Ištirti socialinio kapitalo įtaką socialinės atskirties mažinimui;
Išanalizuoti „nuolat besimokančios organizacijos“ principų diegimo, perkvalifikuojant darbuotojus, galimybes;
Ištirti valstybės paramos teikimo būdus organizuojant socialinės atskirties grupių narių profesinius mokymus.
|