Renginiai ir įvykiai

2012-09-12 10:00:00

Tarpdalykinė mokslinė konferencija „Pasaulis sudėtas iš pasakų: tarpdisciplinio diskurso sąsajos ir pokyčiai“

dsc0032resize Rugsėjo 13–16 d. Humanitarinių mokslų instituto Kalbos kultūros katedros Komparatyvistinių studijų grupė kartu su Lietuvos edukologijos universitetu ir Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija Mykolo Romerio universitete organizavo tarptautinę tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Pasaulis sudėtas iš pasakų: tarpdisciplinio diskurso sąsajos ir pokyčiai“ (The World is Composed of Stories: The Relationship between Discourses and their Transformations).

Tris dienas anglų, lietuvių rusų kalbomis vykusioje tarpdalykinėje konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Austrijos, Anglijos, Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos,  Ukrainos, Vokietijos.   

Konferencijos mokslinio komiteto pirmininkas prof. dr. Algis Mickūnas (JAV, Ohajo universitetas) apie renginį:

„Pirmoje konferencijos kryptyje buvo aptariama dabartinė klausimo kontroversija – ar išvis yra „diskursų“, „turinčių“ teisę pasiskelbti esančiais „tikrovės“ atstovais, o ne vien žmogaus kūriniais. Reikėtų atkreipti dėmesį į galimybę išspręsti šią kontroversiją dviem būdais. Pirma, yra skirtumas tarp teorinių diskursų, susijusių su tikrove, ir meno diskursų, pradedant literatūra, einant per muziką, šokį, tapybą ir mitologijas. Antra, nėra skirtumo tarp tų dviejų sričių, todėl teorijos bei menai esą lygūs kultūros kūriniai. Modernizme ir jo tęsinyje postmodernizme neišvengiamai prieinama išvada, kad viskas – nuo tiksliausių mokslų iki romantinių menų –  priklauso „humanitarinei“ plotmei ir pagaliau „pasakojimui“ per tarpininkų įvairovę – įskaitant tapybą, muziką, architektūrą  ir šokius.
Antroje konferencijos kryptyje buvo nagrinėjama, kokie kriterijai pasirodo specifinėse kultūrose, ypač Lietuvoje,  kokie nustato „pasakojimų“ svarbos rangus. Kas yra svarbiau – poezija ar fizika, opera ar chemija ir t. t.? Būtina aptarti ir nustatyti tokius kriterijus, nes nuo jų priklauso mokyklų ir įvairių disciplinų fundavimo lygiai ir bendruomenės piliečių rangai bei įvertinimai, labai dažnai ir tautos „pasididžiavimas“ (būtų įdomu paminėti sportą ir sportininkų įvertinimą – jų atlyginimus).
 Trečioje konferencijos kryptyje prelegentai skaitė pranešimus apie „pasakų sąsajas“ (kartais vadinamas tarpdisciplininiais vardais). Pagrindinis diskusijų klausimas sukosi apie dviejų ar daugiau susipynusių pasakų pokyčius: kaip sociologiniai pasakojimai pakeičia literatūrą, tapybą ar architektūrą ir kaip šie įsipina ir pakeičia sociologų pasakas; kaip psichologų sukurtos pasakos apie literatūrose ar kituose menuose pasirodžiusius pasąmonės sapnus integruojasi į tokius menus ir kaip šie pakeičia psichologijos pasakas. Pagaliau, kaip pasakos apie savąją kultūrą, dainos apie tautą pakeičia tautos „psichologiją“ ir sukuria „didvyrių žemes“.
 Ketvirtoje konferencijos kryptyje buvo aptariamos galimos naujos pasakos (disciplinos), kylančios iš  kelių buvusių autonomiškų pasakų „suaudimo“. Čia jau galima įtraukti filmus, kur pinasi fizika, astronomija, tapyba, literatūros, pasirodančios „žvaigždžių kelionėse“ ir kituose žanruose. Išvada: „tarp-pasakiškumas“ tampa „pasakišku daugialypiškumu“.

Konferencijos programa .









Nuotraukos: Kęstučio Saldžiūno