Lietuvos universitetų tinklo pertvarka

2017-11-07

MRU rektorius A. Monkevičius dėl jungimosi su VGTU: „Šį variantą kaip sinergijos ir naujos kokybės galimybę rimtai svarstysime“

algirdas-monkevicius-6707 Gerbiamas rektoriau, gana netikėta naujiena – bus iš naujo svarstomos jungimosi su VGTU galimybės.
Taip, tai netikėta, bet įdomi naujiena. Šiandien gavome oficialų Švietimo ir mokslo ministerijos raštą su Vyriausybės 2017 metų spalio 31 dienos pasitarimo protokolu, kuriame Mykolo Romerio universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taryboms siūloma iš naujo apsvarstyti šių dviejų universitetų jungimosi galimybes.
Šį pasiūlymą šiandien pristačiau rektorato nariams, o ketvirtadienį apsvarstysime ir universiteto Taryboje. Į Tarybos posėdį pakvietėme Švietimo ir mokslo ministrę. Kiek žinau, artimiausiu metu šis klausimas bus aptariamas ir VGTU tarybos posėdyje.

Prieš mėnesį buvo paskelbta, kad MRU suka savarankiškos aukštosios mokyklos keliu. Kas pasikeitė?
Noriu priminti, kad jungimosi su VGTU alternatyva nėra nauja. Dar vasario mėnesį Švietimo ir mokslo ministerijai aiškiai įvardinę savo stiprybes svarstymui pateikėme tris galimus variantus. Pirmas – MRU savarankiškai įgyvendina socialinių mokslų plėtros strategiją, orientuotą į savo profilio sritis, o antrasis ir trečiasis variantai – jungimosi su VGTU arba VU galimybės.
ŠMM iki šiol palaikė MRU sujungimo su VU variantą, tačiau vykstant diskusijoms VU matė vis mažiau jungimosi galimybių, o MRU nepritarė automatiniam universiteto valdymo perėmimui ir išskaidymui. Mes nuo pat pradžių nuosekliai palaikėme aukštojo mokslo reformą, tačiau laikėmės pozicijos, kad mechaninis universitetų sujungimas nesiekiant aukštesnės studijų kokybės, vengiant aiškiais kokybiniais kriterijais pagrįstos konkurencijos prieštarauja aukštojo mokslo tinklo konsolidavimo koncepcijai. Universitetas negali trypčioti vietoje, laukti, kol jo likimą kažkas nuspręs, kol nėra aiškių reformos planų.
Spalio pradžioje pasakėme, kad esame nusiteikę veikti savarankiškai. Drauge dar kartą pabrėžėme – aukštųjų mokyklų optimizavimui nesakome „ne“, tačiau pagrindiniai reformos tikslai turi būti aiškūs – akademinio ir mokslinio potencialo sutelkimas, mokslo ir studijų kokybės kėlimas, studijų programų dubliavimo ir fragmentacijos išvengimas, tarpdisciplininių tyrimų bei socialinių inovacijų plėtra. Tad sulaukę kvietimo darkart apsvarstyti jungimosi su VGTU variantą, jį kaip sinerginės sąveikos ir naujos kokybės galimybę rimtai svarstysime.

Kaip manote, nuo ko priklausys šių Vilniaus universitetų susijungimo sėkmė?
Kaip ir minėjau – labai svarbu, kad realią abipusę naudą siekiant aukštesnės kokybės matytų susijungiančių universitetų bendruomenės ir aktyviai įsitrauktų į diskusijas.
Tarptautinė universitetų jungimosi patirtis aiškiai sako, kad gerus rezultatus lemia sumani vyriausybės parama, tačiau ne mažesnę įtaką turi tai, kaip jungimosi prasmę suvokia universitetų bendruomenės, kaip pavyksta jų konstruktyvaus dialogas, ar sukuriamas tikėjimas bendra sėkme matant atsiveriančias naujas galimybes bendradarbiauti ir dinamiškai keistis.

Dėkoju už pokalbį.