Pastarųjų trijų metų „Sodros“, taip pat Studentų registro duomenys rodo, kad Mykolo Romerio universiteto absolventai išlieka vienais paklausiausių darbo rinkoje, o didžioji jų dalis susiranda darbą vėliausiai per metus. Taip pat šie duomenys atskleidė, kad teisininkų poreikis darbo rinkoje nemažėja.
Pasak Mykolo Romerio universiteto Karjeros centro karjeros vadybininkės Mantės Gasiūnaitės, „Sodros“, Studentų registro pateikti duomenys fiksuoja, kaip aukštųjų mokyklų, kolegijų absolventams pavyksta įsidarbinti po I ir II pakopos studijų. Pasak pašnekovės, jei studentai nepradėjo dirbti dar studijuodami, pats kritiškiausias laikas įsidarbinimui po studijų pagal specialybę yra nuo pusės iki vienerių metų. Būtent pirmieji metai atskleidžia, kaip absolventams pasiseka integruotis į darbo rinką, gauti darbą pagal specialybę ir įgyti taip darbdavių geidžiamos praktinės patirties, kuri vėliau prisideda prie karjeros.
M. Gasiūnaitė pastebi, kad pagal karjeros rodiklius, Mykolo Romerio universiteto absolventai itin gerai integruojasi į darbo rinką. Remiantis „Sodros“ statistiniais duomenimis, 2013 ir 2014 metų MRU absolventai užėmė antrą vietą tarp visų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir kolegijų absolventų pagal įsidarbinimo procentinę dalį praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo (2013 - 77,4 %, o 2014 – 79,9 %.). Dirbančių MRU absolventų procentinė dalis praėjus 1 metams po studijų baigimo dar didesnė ir siekė 79,9 %. „Pagal šį rodiklį MRU net atsidūrė pirmoje lentelės vietoje“, - sako M. Gasiūnaitė. Apžvelgdama pastarųjų trejų metų (2013, 2014, 2015 m.) laidų, I studijų pakopos absolventų įsidarbinimo duomenis pagal studijų programas, M. Gasiūnaitė pastebi dirbančių absolventų procentinės dalies augimo tendenciją: „Praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo 2013 metų laidos dirbančių MRU absolventų vidurkis siekė 65,56 %, 2014 metų – 71,78 %, 2015 metų – 71,5 %. Praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo 2013 metų laidos dirbančių MRU absolventų vidurkis siekė 71, 64 %, 2014 metų – 74,9 %“, - sako pašnekovė.
MRU turi studijų programų, kurias baigę absolventai įsidarbina 90-100 proc.
M. Gasiūnaitė atkreipia dėmesį, tokių programų universitetas taip pat turi. Aukščiausias 90 – 100 % pozicijas pagal 2013 - 2015 metų dirbančiųjų I studijų pakopos absolventų procentinę dalį užima 2 teisės ir 1 visuomenės saugumo krypties studijų programos. Tačiau iš 2013 - 2015 metų absolventų diagramos duomenų galima daryti prielaidą, jog mažiausiai dirbančių yra tos pačios krypties – teisės, taip pat socialinio darbo, psichologijos, filosofijos ir filologijos krypties studijų programų absolventų. „Mažesnis šių krypčių studijų programų absolventų įsidarbinimas gali būti susijęs su aukštesnės kvalifikacijos poreikiu darbo rinkoje, - pastebi specialistė. - Taip pat galima daryti prielaidą, jog 2013 – 2014 metų absolventams, baigusiems teisės, socialinio darbo, psichologijos ir viešojo administravimo krypties studijų programas, reikia daugiau laiko įsidarbinti, kadangi pastebimai daugiau absolventų dirbo praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo, nei praėjus 6 mėnesiams“. 2013 – 2015 m. II studijų pakopos absolventų įsidarbinimo rodikliai nuteikia optimistiškai. Praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo 2013 metų laidos dirbančių absolventų vidurkis siekė 83,47 %, 2014 metų – 83,68 %, 2015 metų – 84,14 %. Praėjus 12 mėnesių po studijų baigimo 2013 metų laidos dirbančių absolventų vidurkis siekė 84,89 %, 2014 metų – 85,51 %.
100 % pozicijas pagal 2013 metų dirbančiųjų absolventų procentinę dalį užima teisės studijų programos – tokių yra net 9, taip pat 1 vadybos programa. 2014 metų duomenimis – teisės -5, vadybos - 3, politikos mokslų – 2, verslo, socialinio darbo, viešojo administravimo, sociologijos krypties - po 1 studijų programą. 2015 metų duomenimis – 8- teisės, 3- vadybos, po 2- sociologijos, edukologijos, po 1- politikos mokslų, psichologijos, viešojo administravimo krypties studijų programos. Remiantis 2013 – 2015 metų II pakopos dirbančių absolventų duomenimis mažiausias dirbančių procentas yra tarp kai kurių teisės, politikos mokslų, edukologijos, psichologijos, sociologijos krypties studijų programų absolventų. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad tokių MRU studijų programų, kaip Europos Sąjungos teisė ir valdymas, Europos Sąjungos teisė, Tarptautinė teisė, Tarptautinės žmogaus teisių apsauga, absolventų įsidarbinimo rodiklis žemas ir dėl šių programų specifikos: „Galima daryti prielaidą, jog šių programų absolventai sėkmingai įsidarbina užsienio, tarptautinėse organizacijose, o šių duomenų nėra galimybės matyti ar gauti“-, sako M. Gasiūnaitė.
Teisininkų poreikis nemažėja
Statistika taip pat byloja, jog teisės krypties absolventų poreikis nemažėja, o jų įsidarbinimo rodikliai išties geri. 2013 – 2015 m. dirbančių teisės krypties MRU absolventų procentinės dalies vidurkis yra aukštesnis už bendrą aukštųjų mokyklų teisės krypties absolventų vidurkį. 2013 – 2015 m. dirbančių MRU absolventų, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo, vidurkis siekė 73,64 %, o bendras aukštųjų mokyklų vidurkis – 69,97 %. Beje, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad šie duomenys lyginti su 10 universitetų ir 15 kolegijų, kurios priklauso Karjeros valdymo informacinės sistemos (KVIS) konsorciumui, duomenimis.
MRU absolventų pradinis darbo užmokestis tarp universitetų - vienas aukščiausių.
Pašnekovė pastebi, jog bendri absolventų vidutinio darbo užmokesčio rodikliai taip pat patvirtina MRU absolventų karjeros sėkmę. Pagal vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo, 2013 ir 2014 metų MRU absolventai užėmė 3-4-ąją vietas (vidurkis 612 €) lyginant su kitomis Lietuvos aukštosiomis mokyklomis. Tų pačių, 2013 ir 2014 metų absolventai, praėjus 1 metams po studijų baigimo, vidutiniškai uždirbo 627,5 € ir išliko 3-5-oje pozicijose tarp visų Lietuvos universitetų ir kolegijų. Augimo tendencijas galima įžvelgti analizuojant teisės krypties absolventų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio tendencijas. 2013 – 2015 m. MRU absolventų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio vidurkis buvo 613,24 €, tuo tarpu bendras aukštųjų mokyklų absolventų atlygio vidurkis – 591,5 €.