Martynas Mockus. Lietuvą matome kaip technologijų teisės lyderę - MRU
Naujienos

20 vasario, 2018
Martynas Mockus. Lietuvą matome kaip technologijų teisės lyderę
Teisės mokykla

Kol lyderiaujančios pasaulio ekonomikos lenktyniauja dėl technologijų teisės (legaltech) inovatorės vardo globalioje rinkoje, Lietuva turi puikią progą nesistumdyti ant bėgių, o tapti šių inovacijų garvežiu. Lietuviams susiklostė unikali proga būti pastebėtiems tarp pasaulinio garso skaitmeninių inovacijų kūrėjų ir lygiavertiškai konkuruoti su mokslininkais iš Stanfordo, Amsterdamo, Pitsburgo universitetų.

Socialinių ir technologinių mokslų sinergija Lietuvos unikalumas pasauliniame kontekste yra gebėjimas sinergizuoti skirtingų mokslo sričių kompetencijas. Turime gebėjimų dirbti tarpdisciplininėse srityse. Kadangi rinkoje specialistų nėra daug, kuriant inovacijas informatikui tenka aiškintis teisės aktus, o teisininkui, siekiant kurti teisinę bazę inovacijoms, – gilintis į informacines sistemas.

Teisininkams taip pat tenka formuoti užsakymus informatikams, kuriantiems informacines sistemas. Šitaip įgyjamos šiuo metu pasaulyje labai vertinamos kompetencijos, apjungiančios informatikos ir teisės mokslų kompetencijas. Lietuva jau žengia pirmuosius žingsnius, įtvirtindama šį savo išskirtinumą – gretina socialinius ir technologinius mokslus – Vytauto Didžiojo universitete prieš metus įkurta „Ateities teisės laboratorija“, o Vilniaus universitete vyksta doktorantų konferencija „Skaitmenizacija teisės srityje“. Technologinių mokslų suderinimas su teisės žiniomis – šiuo metu itin paklausi kompetencija, ypač pastaraisiais metais, JAV pučiantis legaltech kompanijų plėtros burbului.

Teisininkų ne per daug, o per mažai

Dar vienas Lietuvos pranašumas, kuris gali suteikti Lietuvai išskirtines pozicijas pasaulinėje legaltech rinkoje – tai žmogiškasis kapitalas. Turime potencialo teisės ir dirbtinio intelekto, teisėkūros ir jos skaitmenizavimo, asmens duomenų apsaugos srityse, tačiau daugiausia esame pažengę ugdydami reikiamas žmogiškųjų išteklių kompetencijas, t. y. santykinai didelė teisininkų bendruomenė yra imli technologijoms.

Teisininkų mums reikia labiau nei bet kada anksčiau ir daugiau, nei kada nors reikėjo. Įgyvendinus bent dalį Lietuvos potencialo legaltech srityje, mums nepakaks ne tik ruošiamų teisininkų, tačiau ir ruošiamų IT specialistų kartu sudėjus. Svarbus Lietuvos žmogiškojo kapitalo išskirtinumas – gebėjimas dirbti revoliucinėmis sąlygomis. Legaltech sprendimai iš esmės laužo tradicines sistemas, o lietuviai turi nemažą reformų patirtį per paskutinius 3 dešimtmečius: atkūrėme nepriklausomybę, adaptavome savo valstybę prie laisvos rinkos. Investuotojai gali tapti ne tik šalies ekonomikos, bet ir mokslo katalizatoriumi Lietuvoje kuriasi technologiniai centrai: blockchain, fintech, auga kibernetinio saugumo padaliniai.

Besiplečiant finansinių paslaugų rinkai, didėja naujos kartos teisinių paslaugų poreikis. Paslaugų centrai, bendradarbiaudami su universitetais Lietuvoje, kuria naujas mokslines programas. Tuo puikiai gali pasinaudoti ir aukštojo mokslo institucijos. Prekių ženklai gali tapti mokslinių tyrimų mecenatais ir naujų produktų dalininkais, plėtojant perspektyvą juos parduoti tarptautinėje rinkoje.

Tik universitetams dirbant su tarptautinėmis technologijų bendrovėmis, šie gali tapti komerciškai sėkmingų inovacijų kūrimo megacentrais. Rinkodara – ne paskutinėje vietoje Jei norime įrodyti pasauliui, kad mūsų potencialas realus, pirmiausia turime parodyti, ko jau esame pasiekę. Rinkodaros technikos čia gali puikiai pasitarnauti – dera leisti publikacijas anglų kalba, dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje, organizuoti tarptautines konferencijas, užmegzti ryšius tiek geografine prasme, tiek apjungiant skirtingus veiklos sektorius: verslą, mokslą, valdžios institucijas. Lietuviai yra labai savikritiški ir dar neišmoko girtis.

Pavyzdžiui, mano kolegų, atvažiavusių stažuotei į MRU ir dirbančių legaltech srityje, vis klausinėdavo: „Ką tu čia veiki? Kodėl pasirinkai Lietuvą?“ Nors jei žinotų, kokia Lietuva perspektyvi ir kiek nedaug trūksta, kad ta perspektyva taptų realybe, sakytų: „Lietuva – yra legaltech lyderė regione nuo Vidurio Lenkijos iki Laplandijos ar Juodosios jūros. Tavo puikus pasirinkimas!“

Kad rinkodaros technikos būtų sėkmingos, teisininkas rekomenduoja pradėti nuo legaltech produktų kūrimo, kurie galėtų tapti Lietuvos prekės ženklu. Nors tai skamba kaip teorinė idėja Lietuvai, kad tai įgyvendintų, universitetai neturi laimėti loterijoje. H2020 finansavimo programa, kuri šiuo metu vis labiau domina lietuvius, remia legaltech produkcijos kūrimą: nuo dirbtuvių iki stažuočių, nuo inovacijų ir tyrimų iki praktinio įgyvendinimo.

Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai, pasinaudodami H2020 programos finansavimu, siekia tapti pagrindiniu didžiųjų duomenų analizės kompetencijos centru Europoje. Jei Lietuva pozicionuos save kaip legaltech šalį, tuomet tikėtina, jog vis daugiau pritrauksime ES finansavimo toms technologijoms kurti. Lietuva turi visas galimybes tapti legaltech flagmanu. Mūsų mokslininkai dalyvauja stipriausiame tarptautinę legaltech doktorantūrą organizuojančiame universitetų konsorciume, Lietuva yra vienas iš 5 pagrindinių partnerių ir vienintelis veikiantis Rytų ar Šiaurės Europoje, o tai jau yra pretekstas didžiuotis mūsų šalimi. Lietuvoje teisės studentai ruošiami ugdant tas pačias kompetencijas, kokios tobulinamos Stanforde, studentams dėstomi analogiški modeliai ir Lietuvoje tai pradėta daryti netgi anksčiau.

Martynas Mockus yra Mykolo Romerio universiteto lektorius, dirbtinio intelekto ir teisės ekspertas. Komentaras publikuotas portale delfi.lt