Renginiai ir įvykiai

2018-02-13

Atidaryta foto paroda „Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

veliavos-tema-7300 Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį Pagrindinį Valstybės Įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo aktas. Šio akto teisiniu pagrindu tapo 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos dokumentai – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo deklaracija.
Atkūrus Nepriklausomybę, tą pačią dieną buvo atkurtas ir sustabdytas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimas, taip patvirtinant Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Ilgiausiai galiojanti Lietuvos Konstitucija.
Žymus Lietuvos teisininkas prof. Mykolas Romeris, aptardamas Lietuvos Valstybės Konstitucijos projektą, 1922 m. teigė: „Konstitucija yra rašoma ne vienai valandai, o gal ir ne vienai piliečių kartai“. Nepaisant šios optimistinės teisininko vizijos, prieškario Lietuvoje Konstitucijos buvo keičiamos pernelyg dažnai. Dvidešimt dvejus metus gyvavusioje 1918–1940 m. Lietuvos valstybėje veikė trys laikinosios ir trys nuolatinės Konstitucijos. Pirmoji nuolatinė, šešerius metus galiojusi demokratinė Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta 1922 m.
Deja, jos revizija įvyko po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo ir 1927 m. balandžio 12 d. Seimo paleidimo, turėjusių tiesioginį poveikį tolesnei Lietuvos Respublikos raidai. Šių įvykių padarinys – 1928 m. Respublikos Prezidento paskelbta naujoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, simbolizavusi ryškų nutolimą nuo parlamentinės respublikos. Siekiant sustiprinti Respublikos Prezidento instituciją, po dešimties metų ir ši Konstitucija buvo peržiūrėta. 1938 m. buvo priimta nauja Lietuvos Konstitucija, galutinai įtvirtinusi autoritarinio valdymo elementus. Šiai Konstitucijai buvo lemta galioti tik dvejus metus, iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais.
Šiuo aspektu išsiskiria 1992 m. priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiandien skaičiuojanti jau 25-uosius metus. Tai ilgiausiai galiojanti Konstitucija Lietuvos istorijoje. Vienintelė referendumu priimta Lietuvos Konstitucija. Dar vienas išskirtinis 1992 m. Konstitucijos bruožas yra jos priėmimo būdas – referendumas. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta diskutuojant ir balsuojant Steigiamajame Seime, 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Prezidento ir patvirtinta Ministrų kabineto, o 1938 m. Lietuvos Konstitucija buvo patvirtinta Respublikos Prezidento pritarėjo vaidmenį atlikusio Ketvirtojo Seimo, kurio nariai neturėjo galimybės daryti poveikio priimamų teisės aktų turiniui. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas.
Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 procentas į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Lietuvos Respublikos Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais. Autentiška Konstitucija. Vienas iš Konstitucijos kūrėjų prof. Vytautas Sinkevičius Lietuvos Respublikos Konstituciją – Lietuvos teisinės minties rezultatą – yra pavadinęs autentiška Konstitucija. Jos autoriais tapo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, jo Juridinio skyriaus tarnautojai ir kiti Lietuvos teisininkai.
1990–1992 m. buvo sudarytos net kelios komisijos ir darbo grupės Konstitucijos koncepcijos metmenims ir Konstitucijos projektui parengti, konstitucinėms problemoms derinti. Pabrėžtina, kad būsimos Lietuvos Konstitucijos vizija ėmė ryškėti dar iki 1990 m. kovo 11 d. 1988–1990 m. iškilus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, ieškojusiam politinės alternatyvos žlungančiam režimui, radosi pirmieji teisės aktų projektai, vertybiškai orientuoti į Nepriklausomybės, parlamentinės demokratijos ir pilietinės visuomenės iškėlimą. Tuo metu pasirodė pirmieji būsimos Konstitucijos projektai, kurių autoriai taip pat buvo Lietuvos teisininkai, akademinės bendruomenės, Sąjūdžio atstovai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos autentiškumą patvirtina rėmimasis Lietuvos konstitucionalizmo tradicija. Kompromisinė Konstitucija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjas prof. Egidijus Jarašiūnas yra rašęs „konstitucinei tvarkai atsirasti būtina konstitucijos idėja“.
Vykstant politinei diskusijai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto parengimo baigiamuoju etapu 1992 m. pavasarį Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime išryškėjo idėjinė takoskyra, nulemta požiūrio į pagrindinių valstybės valdžios galių, jų tarpusavio santykių skirtumus, parlamentinės ar prezidentinės respublikos modelio įtvirtinimą. Nepaisant aštrios polemikos, to meto Lietuvos politinė kultūra sudarė prielaidas teisiniams kompromisams atsirasti, o jų faktinis rezultatas – konstitucinis tvarumas, jau trunkantis vienos kartos laikotarpį.
Parodoje eksponuojamos fotografijos, dokumentai ir leidiniai yra saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Lietuvos ypatingajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve.
Taip pat širdingai dėkojame prof. Vytautui Sinkevičiui ir Angonitai Rupšytei už nuotraukas ir dokumentus iš jų asmeninių archyvų, taip pat nuotraukų autoriams, fotografams Bernardui Aleknavičiui, Arūnui Baltėnui, Vytautui Daraškevičiui, Romualdui Jurgaičiui, Zinui Kazėnui, Zenonui Nekrošiui, Andriui Petrulevičiui, Algirdui Sabaliauskui, Kęstučiui Svėriui, Virgilijui Usinavičiui už galimybę jas eksponuoti parodoje.
Parodos rengėjai dėkingi visiems parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotomedžiaga.
Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija
Parodos partneriai: Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos valstybės naujasis archyvas
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
Lietuvos ypatingasis archyvas
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyvas
Kauno arkivyskupijos kurijos archyvas
Kauno IX forto muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus