ECTS kreditų, grindžiamų studentų darbo laiku, reikalingu studijų rezultatams pasiekti, skyrimo metodikos aprašas


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos aukštosios mokyklos nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. perėjo prie naujos studijų kreditų skaičiavimo sistemos, kuri apibrėžia ne tik studento darbo krūvį ir studijų turinį, bet ir studijų rezultatus, kuriuos turi pasiekti studentas.

Universitete studijų kreditais matuojami studijų rezultatai siejami su studijų pakopomis ir kryptimis, o tiksliai aprašomi studijų programose. Vieno studijų kredito orientacinė studento darbo apimtis yra 27 val.

Įprastinė studijų trukmė skaičiuojama studijų metais. Vienų studijų metų apimtis yra 1600 valandų. Studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, o vieno semestro apimtis 30 kreditų. Studentas turi teisę pasirinkti ir kitą nuolatinių studijų apimtį, tačiau ji negali būti mažesnė kaip 45 kreditai per metus.

Studijų ištęstine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 45 kreditai. Studentas turi teisę pasirinkti ir kitą ištęstinių studijų apimtį, tačiau jų trukmė per studijų laikotarpį negali būti daugiau kaip pusantro karto ilgesnė negu tos pačios programos nuolatinės formos įprastinės trukmės studijos.

Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) bakalauro laipsnis, įprastinė apimtis yra 210 kreditų, iš jų: ne mažiau kaip 18 kreditų turi sudaryti bendrieji universitetinių studijų dalykai; ne mažiau kaip 180 kreditų turi sudaryti studijų krypties pagrindų ir specialieji dalykai; ne mažiau kaip 12 kreditų turi sudaryti laisvieji dalykai. Dalį bendrųjų universitetinių ir studijų krypties dalykų (ne mažiau kaip 48 kreditus) turi sudaryti pasirenkamieji dalykai.

Studijų programos, kurią baigus suteikiamas dvigubas pagrindinės studijų krypties (šakos) ir gretutinės studijų krypties (šakos) bakalauro laipsnis, apimtis – 240 kreditų, iš jų: 15 kreditų turi sudaryti bendrieji universitetinių studijų dalykai; 165 kreditus turi sudaryti pagrindinės studijų krypties dalykai; 60 kreditų turi sudaryti gretutinės studijų krypties dalykai.

Universitete studijų procesas gali būti organizuojamas taip, kad studentai galėtų įgyti dviejų skirtingų krypčių (šakų) bakalauro laipsnius lygiagrečiai studijuodami pagal dvi pagrindines studijų programas. Tokiu atveju bendra studijų programų apimtis – ne mažesnė kaip 300 kreditų, iš kurių ne mažiau kaip 165 kreditus turi sudaryti pirmosios krypties studijų dalykai, o su jais nesutampantys antrosios studijų krypties dalykai – ne mažiau kaip 135 kreditus, jei kiti abiejų studijų dalykai sutampa.

Antrosios pakopos studijų programą sudaro studijų krypties (šakos) privalomieji dalykai, Universiteto nustatyti studijų krypties (šakos) pasirenkamieji dalykai ir baigiamojo darbo rengimas ir gynimas. Studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 studijų kreditų, iš jų: ne mažiau kaip 60 studijų kreditų turi sudaryti krypties dalykai, kurie turinio požiūriu privalo būti kokybiškai aukštesnio probleminio ar inovacinio mokslinio lygmens, nei juos grindžiantys atitinkamo pažinimo lauko pirmosios studijų pakopos dalykai; ne daugiau kaip 30 studijų kreditų gali sudaryti universiteto nustatyti ir studento pasirenkami dalykai, priklausomai nuo studijų programos pobūdžio, skirti pasirengti doktorantūros studijoms (tiriamasis darbas (meno kūrinys)), praktinei veiklai (profesinės veiklos praktika) arba kitos krypties dalykams, kai vykdoma studijų programa, kuriai keliami tikslai susiję su tarpkryptinėmis studijomis, taip pat bendriesiems universitetinių studijų dalykams ir studento laisvai pasirenkamiems dalykams, būtiniems studijų programos tikslams pasiekti; ne mažiau kaip 30 studijų kreditų skiriama baigiamojo darbo rengimui ir gynimui arba baigiamajam darbui ir baigiamajam egzaminui (baigiamiesiems egzaminams, jeigu juos nustato Lietuvos Respublikos ar tarptautiniai teisės aktai).

Studijų programos sandara, turinys ir apimtis (kreditais) yra vienoda visoms studijų formoms, nors studijų pagal ją trukmė ir studijų metodai (būdai) gali skirtis.

Studijų programos susideda iš studijų dalykų. Studijų dalykai gali būti jungiami į modulius.

Studijų programose dalykai (moduliai) išdėstomi pagal semestrus, nurodoma jų apimtis kreditais. Kiekvieno dalyko (modulio) studijos paprastai baigiamos egzaminu.

Universitetas palaipsniui pereina prie modulinės studijų sistemos, todėl per semestrą Universitete paprastai studijuojami ne daugiau kaip 5 dalykai, kurių kiekvieno įprastinė apimtis yra 6 studijų kreditai. Kitoks dalykų skaičius per semestrą ir (ar) kitokia dalyko apimtis kreditais gali būti nustatomi tada, kai to reikalauja teisės aktai arba tos krypties (šakos) studijų specifika. Šioje nustatytoje struktūroje, vadovaujantis standartiniu komponentų dydžiu, akademinis personalas apibrėžia tinkamus ir reikalingus studijų rezultatus ir aprašo mokymos(si) veiklą. Numatytas darbo krūvis turi atitikti studijų dalykui priskirtų kreditų skaičių.

Kiekvieno studijų dalyko studento darbo valandos skirstomos į kontaktinio ir savarankiško darbo valandas.

Kontaktinis darbas – tai dėstytojo vadovaujamos studijos. Tai gali būti paskaitos, seminarai, pratybos, laboratoriniai darbai, atsiskaitymai, konsultacijos ir kt. Kontaktinis darbas gali būti ir nuotolinis (vykdomas elektroninių studijų priemonėmis).

Pirmosios pakopos studijose kontaktinis darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų visos studijų programos apimties, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (nenuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 10 procentų studijų programos apimties.

Antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančiose studijose kontaktinis darbas turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų visos studijų programos apimties, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (nenuotolinis kontaktinis darbas) – ne mažiau kaip 5 procentus studijų programos apimties.

Savarankiškas darbas – tai mokomosios, mokslinės ir metodinės literatūros studijos, studentų darbas dėstytojo tiesiogiai nevadovaujamose grupėse, laboratorijose, mokslinių tiriamųjų darbų rengimas, projektų įgyvendinimas ir kita studento savarankiška veikla, leidžianti plėtoti bendrąsias ir specialiąsias studijų programoje numatytas kompetencijas.

Studijų apimtis studijų kreditais, grindžiamais studentų darbo laiku, reikalingu studijų rezultatams pasiekti, nurodoma studijų programų ir dalykų aprašuose.